Jei Lietuvai bus leista 2015 m. įsivesti eurą, kainos kilti galės dėl jų apvalinimo ir naujos valiutos įvedimo sąnaudų perkėlimo vartotojams. Taip pat verslininkai gali pasinaudoti jų klientų „racionaliu neatidumu“, kuris atsiranda dėl didelės prekių įvairovės neįsimenamų visų jų kainų.
Pamiršti negalima ir to, kad euro įvedimas pirmaisiais mėnesiais gali turėti vienkartinį poveikį infliacijos padidėjimui.
Priemonių yra
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad Lietuva turi priemonių, kaip suvaldyti dėl euro įvedimo didėsiančias kainas.
Už euro įvedimą atsakingos institucijos reikalaus, kad verslininkai kurį laiką skelbtų kainas abejomis valiutomis. Bus aktyviai stebimos kainos ir reaguojama į jų pokyčius.
Griežtai kontroliuojamas bus prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimas. Prie to prisidės visa visuomenė, žmonės apie pažeidimus galės pranešti nemokama telefono linija.
LB teigimu, padarę pažeidimus verslininkai susilauks griežtų sankcijų ir bus viešinami, o gerą verslo praktiką įgyvendinančios įmonės turės aiškius atpažinimo ženklus.
Neįvedę 2007 praleidome progą sutaupyti
LB ekonomistai paskaičiavo, kad Lietuva, prieš beveik 7 metus praradusi progą prisijungti prie euro zonos, nesutaupė maždaug 7 mlrd. Lt.
Sutaupyti galėta dėl mažesnių palūkanų normų, kurias turėjo Vokietija, Slovakija, nuo maždaug 2010 m. ir Estija.
Skaičiuojama, kad neturėdami euro namų ūkiai ir įmonės turėjo sumokėti apie 2,5 mlrd Lt daugiau, o valdžios sektorius apie 4,5 mlrd Lt daugiau.
Ilgalaikė nauda didesnė už vienkartines sąnaudas
V.Vasiliausko komandos atliktas tyrimas parodė, kad nauda Lietuvai 2015 m. prisijungus prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas.
Pagal pagrindinį euro poveikio Lietuvai scenarijų sumažės šalies valiuotos kurso ir kredito rizikos ir palūkanų normos, pagerės reitingai.
Vertinant konservatyviai gali sumažėti tik valiutos kurso rizika, o kredito rizika, kaip ir Lietuvos reitingai, nesikeičia. Mažesnis būtų ir poveikis palūkanoms.
Visgi, LB teigia, jog pagrindinis scenarijus yra labiau tikėtinas.
V.Vasiliaukas dėmesį atkreipė į tai, kaip didėjo eurą įsivedusios Estijos ir nuo kitų metų jį turėsiančios Latvijos reitingai. Jie padidinti buvo likus apie pusei metų iki euro įvedimo.
Didesni kredito reitingai pagerintų valstybės prieigą prie finansų rinkų ir bankų likvidumo valdymo galimybes. Sumažėtų tiek valstybės, tiek ūkio subjektų rizika, susijusi su turto, pajamų ir įsipareigojimų valiutinę struktūra.
Mažėtų palūkanų normos
Įsivedus eurą LB prognozuoja maždaug 0,56 proc. bendrą palūkanų normų sumažėjimą, vertinant optimistiškai. Konservatyvi prognozė jas mato mažėjant 0,29 proc.
Dėl sumažėjusių palūkanų valstybė iki 2022 m. sutaupytų 1,6 mlrd. Lt, namų ūkiai – 1,2 mlrd. Lt, įmonės – 1,1 mlrd. Lt.
Iš viso sutaupyta būtų beveik 4 mlrd. Lt. Tiesa, vertinant konservatyviai sutaupyta būtų perpus mažiau.
Dingtų valiutos keitimo išlaidos
Skaičiuojama, kad įvedus eurą nuo 2015 iki 2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. Lt. Patys bankai, tuo metu, pajamų prarastų.
Pažymėtina tai, kad litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 proc. BVP, tai yra apie 140 mln. Lt per metus.
Paskatintų eksportą
V.Vasiliauskas pažymėjo ir tai, kad euras būtų labai naudingas nuo eksporto labai priklausomai mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai.
2015 m. įvedus eurą sumažėtų prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos, padidėtų užsienio investicijų, paskaidrėtų pati rinka, padidėtų konkurencija.
Eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5-10 proc.
LB skaičiuoja, kad iki 2022 m. eksportas euro įvedimo dėka gali augti apie 5 proc. per metus, o išviso padidėti 34 mlrd. Lt.
Padidėti turėtų ir visas BVP. Vertinant optimistiškai, dėl euro jis 2014-2022 m. laikotarpyje augtų 1,9 proc., o pesimistiškai – 1,8 proc.
Už eurą reiks susimokėti
Reikia pažymėti, kad euro įvedimas Lietuvai kainuos. Visų pirma, reikės sumokėti apie 1 mlrd. Lt įnašą, kuris bus mokamas dalimis per tris metus.
148 mln. Lt įnešti reikės ir į Europos centrinio banko kapitalą.
Taip pat kainuos grynųjų pinigų pagaminimas ir pakeitimas, informacinių ir mokėjimo sistemų pritaikymas, apskaitos sistemos pertvarka.
Šie dalykai kartų sudėjus sieks nuo 660 iki 920 mln. Lt. LB pažymi, kad dalis užsakymų teks Lietuvos įmonėms, o juos finansuos Europos Sąjunga.
Iki galo neaišku
Iki kitų metų vidurio dar nebus visiškai aišku, ar Lietuvai 2015 m. bus leista įsivesti eurą. Nors dauguma ekonomistų ir valdžios atstovų įvedimo tikimybę vertina optimistiškai, Mastrichto kriterijų atitikimas priklauso ne nuo gerų norų.
LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko pastebėjo, kad Lietuvai didžiausią grėsmę dėl įvedimo kelia fiskalinis deficitas, kuris kol kas nėra iki galo aiškus.
