Iš visų Baltijos šalių kaupti indėlius labiausiai linkę lietuviai – mūsų šalyje indėliai sudaro 76 proc. viso gyventojų finansinio turto. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius kiek mažesnis – atitinkamai 65 ir 63 proc.
Remiantis trijų Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį visose šalyse terminuotųjų indėlių sumažėjo, tačiau tuo pat metu išaugo neterminuotųjų indėlių dalis.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalyse mažėja terminuotųjų indėlių, yra mažos palūkanos.
„Indėlių palūkanoms pasiekus tokį lygmenį gyventojai nebemato tikslo pinigų iš neterminuotųjų indėlių sąskaitų pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Be to, neatmestina ir geresnių lūkesčių įtaka, mat gerėjant šalies ekonomikos ir asmeninės finansinės padėties perspektyvoms, mažėja gyventojų poreikis kaupti lėšas juodai dienai“, – sako J.Varanauskienė.
Vis dėlto ekspertė mano, kad indėliai ir toliau išliks pagrindine Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijose, forma.
Pasak J.Varanauskienės, nemažai daliai namų ūkių indėlis yra pirmas žingsnis pradedant kaupti santaupas, be to, žmonės dažnai stokoja finansinių žinių apie sudėtingesnius taupymo ir investavimo būdus.
SEB grupės ekspertai prognozuoja, kad indėlių dalis visame namų ūkių finansinio turto portfelyje artimiausiu metu kisti neturėtų.
