1. Kodėl ekonomika yra mokslas apie moralę, rašo Crooked Timber:
„Jau kurį laiką rašau mokslinį darbą apie tai, kaip susiję demokratija, ekspertinis išmanymas, ekonomika ir moralė. Viena priežasčių, kodėl to ėmiausi yra pastaroji finansų krizė, tačiau darbo argumentai su ja nėra labai susiję.
Vienas dalykas, kurį bandau įrodyti, yra tai, kad įvertinus savo tiesioginę ir netiesioginę įtaką politiniams sprendimams bei demokratinį atsakingumą, ekonomika turėtų kur kas labiau suvokti, kokias vertybes ji skatina. Tos vertybės yra įsišaknijusios ne tik visuomenėje, jos veikia ir teoretikus.“
2. The Economist nagrinėja, kodėl taip retai pavyksta pasiekti visų strategijose užsibrėžtų tikslų:
„Visiems reikia strategijos. Vyriausybės jų turi daug: strategijos sveikatos apsaugai, energetikai, būstui, ir taip toliau. Kiekviena politikos kuruojama sritis atrodo prasmingesnė, jei turi strategiją.
Įmonės taip pat. Nei viena šiandien neprisipažintų neturinti strategijos. Jei kas nors klostosi blogai, dažniausiai bus kaltinama prasta strategija. Netgi žmonės galvoja, kad kokia nors strategija padės jiems išspręsti problemas – sumažinti stresą ir svorį ar netgi priversti kitus žmonės juos labiau mėgti“.
3. Apie tai kuo skiriasi spekuliatyvūs ir paprasti investiciniai burbulai aiškina Felixas Salmonas iš Reuters:
„Vienas įdomesnių skirstymų yra tarp burbulų ir spekuliatyvių burbulų. Visi spekuliatyvus burbulai yra burbulai, tačiau ne visi burbulai yra spekuliatyvus.
Paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio informacinių technologijų įmonių burbulas buvo spekuliatyvus: jis buvo grįstas „didesnio kvailio“ teorija, kuri teigė, jog net jeigu šiandien permoki, rytoj atsiras dar didesnis kvailys, kuris sutiks iš tavęs nusipirkti už dar brangiau. Taip galima uždirbti daug pinigų“.
4. Paprastai galvojama, kad moterys bendrauti moka geriau už vyrus. Ar taip pat yra ir darbo aplinkoje aiškinasi BBC:
„Daug kas tiki, kad dauguma moterų palaikyti ir vystyti tarpusavio santykius moka geriau nei vyrai.
Tačiau nemažai daliai jų tą patį įgūdį perkelti į verslo pasaulį, kur jis taip pat yra labai svarbus, sekasi prasčiau“.
5. Ar kartais susimąstote, kad jūsų darbą taip pat sėkmingai galėtų atlikti mašina? Atsakymą į šį klausimą surasti bando The New Yorker:
„Nauja ekonomisto Tylerio Coweno knyga „Vidutinybių laikai baigėsi“ skelbia ne vieną nepatogią tiesą. Autorius rašo, kad senoji ekonomika, paremta darbu gamyklose ir vidurinio lygio pareigomis biuruose, pateko į stagnaciją.
Ne gana to, pats darbo pobūdis pasikeitė. Daugiausiai dėl išaugusių „mąstančių mašinų“ pajėgumų. Protinga programinė įranga, pasak T.Coweno, darbą keičia iš esmės ir skelbia vidutinybių eros pabaigą.“
