„Iš esmės projektas yra groteskiškas, niekas negali pasakyti, kokia projekto nauda, o jos ir negali būti, nes geležinkelis yra paralelinis. Aš suprasčiau, kad Lietuva ar Baltijos šalys neturėtų geležinkelio į Vakarus, dar būtų galima kalbėti, kad už Europos pinigus imkime ir darykime, bet dabar paralelinis geležinkelis yra tiesiamas“, - pirmadienį, sausio 20-ąją, LRT radijui sakė R.Kuodis.
Anot jo, nėra atlikta jokių projekto ekonominio naudingumo vertinimų, dabar jo sąnaudos yra pateikiamos kaip nauda, „iš ko ekonomistai paprastai juokiasi“. Centrinio banko atstovas teigė, kad už krovinių vežimą milijardinės vertės transeuropine vėže niekas nemokės daugiau.
„Kodėl nėra ekonominės naudos, sveikas žmogus suvoktų - didieji transporto srautai yra iš Rytų į Vakarus, o ne iš Šiaurės į Pietus, kaip eis „Rail Baltica“. Tie, kas veža krovinius, nebus pasiryžę daugiau mokėti už tą pervežimą, nesvarbu, ar krovinys kokiu pusvalandžiu anksčiau, ar vėliau pasieks tašką. O būtent per pasiryžimą mokėti ir vertinama nauda ekonomikoje“, - aiškino Lietuvos banko atstovas.
Anot jo, taip pat naudos projektui neatneš ir keleivių vežimas, kuris ir taip valstybei kasmet kainuoja kelis šimtus milijonų litų.
„Kalbėti apie keleivius iš viso absurdiška. Tai yra skylė, kuriai sugebame Lietuvoje ištaškyti po 200 mln. litų. Jeigu mes jų daugiau vešime, tai daugiau ištaškysime. Sakyti, kad „Rail Baltica“ sugebės daugiau konkuruoti su pigiomis avialinijomis, kad tie srautai bus tokie, kokie buvo pritempti ankstesnėse studijose, tarp Kauno ir Radviliškio pusantro milijono keleivių kažkokių turėtų važiuoti. Iš šitų absurdų plika akimi matosi, bet kol kas diskusija vyksta apie detales“, - sakė R.Kuodis.
R.Kuodžio teigimu, naudos iš „Rail Baltica“ gaus tik žemės savininkai, per kurių teritoriją turėtų būti tiesiama transeuropinė vėžė.
„Prisiminkime, kad Vyriausybė kažkada sugebėjo paskelbti, kur eis „Rail Baltica“ trasa ir, žinoma, visi, kas informacija disponavo, susipirko žemės ūkio paskirties sklypus ir dabar laukia, kada Europa ar Lietuva - tai yra mokesčių mokėtojai - išpirkinės tuos sklypus milijoninėmis kainomis iš tų žemės turėtojų. Taip kad smagu sekti šitą projekto eigą, ačiū Dievui, nemažą dalį jo finansuos Europos Sąjunga, bet, kaip sakė ministras, Lietuvos dalis bus pakankamai didelė, atsižvelgiant į tą žemės išpirkimą“, - tikino ekonomistas.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas portalui lrytas.lt sakė, kad rimtą studiją dėl "Rail Baltica" naujojo projekto atsipirkimo dar tik planuojama daryti. 2011 m. britų kompanijos "Aecom" atliktoje studijoje yra minimos prielaidos, kad nauja vėžė turėtų būti pelninga.
"Žinoma, pagrindinis uždarbis būtų ne iš keleivių, o krovinių vežimo. Bet kokiu atveju šis projektas yra ne tik pelno siekiantis, bet ir Lietuvos ekonominę nepriklausomybę stiprinantis. Šaliai labai svarbu turėti greitąjį geležinkelį, kuris jungtų mus su Europa. O ar tam bus skiriami pinigai, nutars Europos Komisija, kuri viską įvertins", - sakė viceministras.
Teigiama, kad greitojo geležinkelio vėžė, kuri eitų iš Latvijos per Panevėžį iki Lenkijos sienos kainuotų apie 4,5 mlrd. litų. Kokią dalį sumos skirtų Europos Komisija, dar neaišku.
