Tačiau Seimui atrodo kitaip. Jis palaimino žemės pirkimo saugiklius įteisinančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas. Tačiau jose užuominų apie užsieniečius neliko nė kvapo. Užtat atsirado virtinė ūkininkų, žemės savininkų ir žemės ūkio bendrovių veiklą varžančių ribojimų.
Nepasidavė emocijoms Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesniosios ekspertės Austėjos Kazlauskytės, laimė, kad žemės pardavimo saugiklius įsukusiame įstatyme nebeliko nuostatos, kad žemė yra Lietuvos nacionalinis turtas.
„Tokia nuostata įstatymui būtų suteikusi tik nereikalingą emocinį krūvį ir paneigusi Konstitucijos garantuojamą teisę į privačią nuosavybę. Tad šįkart į prekybos žeme saugiklius Seime buvo žiūrima šiek tiek racionaliau“, – sakė ekspertė.
Jos nuomone, nors Seimas aklai nepasidavė populistinėms manipuliacijoms, jis vis tiek paliko riboženklį – nuo dešimties iki penkerių metų sutrumpino būtinybę vykdyti veiklą įsigytoje žemėje.
„Ši nuostata vis tiek varžo žemės savininkus. Per 5 metus gali pasikeisti verslo situacija, o žmogus net ir nenorėdamas ar nebegalėdamas bus priverstas dirbti žemę. Net jei bankrutuotų? Tai kvepia sovietmečiu, kai valdžia atriekdavo 60 arų žemės ir versdavo juos dirbti“, – kalbėjo A.Kazlauskytė.
Jos nuomone, tokia būtinybė bet kokia kaina įkinkyti žmones į gamybos vežimą kvepia sovietmečiu galiojusioms „išdirbio normoms“.
„O ką daryti žmogui, jei jam nepasisekė verslas? O jei nori pakeisti veiklos kryptį? Naiviai atrodo politikų kalbos, kad žemę reikia naudoti efektyviai, nes būtent šie saugikliai tam ir trukdys“, – svarstė ekspertė.
Atsitrenks į teismus
Teiginys, kad gyvulių augintojai galės nusipirkti daugiau nei 500 ha žemės, naujas. Tačiau jis, anot A.Kazlauskytės, diskriminuoja kitus žemės ūkio veiklos dalyvius. „Bet kuris Lietuvos ar ES teismas pripažins, kad jis – diskriminacinis. Ir jį teks panaikinti“, – paaiškino pašnekovė.
Iš lubų atsirado ir nuostata, kad perkant daugiau nei 10 hektarų žemės reikės Nacionalinės žemės tarnybos leidimo. O kodėl ne 12 hektarų? Yra žmonių, norinčių turėti žemės kaip nekilnojamojo turto, ir ateityje ketina joje imtis veiklos, toks apribojimas gali būti lemtingas.
