Bendrovė „Hes-Pro Vilnius“, priklausanti Suomijos restoranų tinklui „Hesburger“, keleriems metams atidėjo majonezo gamyklos Kaune statybas - kad įgyvendintų 15 mln. litų projektą, „Hes-Pro Vilniui“ buvo numatyta skirti 2,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) parama, bet sutartis buvo nutraukta.
Indijos kapitalo įmonė „Ideal Invent“ taip pat nepasinaudojo galimybe gauti daugiau kaip 0,5 mln. litų paramos, esą paramos dydis buvo neadekvatus, atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl darbo vietų skaičiaus ir dėl to, kad kiekvieną sukurtą darbo vietą reikėjo išlaikyti ne mažiau nei penkerius metus.
Norvegijos kapitalo komunikacijos prietaisus oro uostams ir laivybos kompanijoms gaminanti įmonė „Jotron“, įgyvendinanti 9,5 mln. litų vertės projektą Kaune, sutartį dėl 0,5 mln. litų ES paramos irgi nutraukė dėl įsipareigojimo dėl naujų darbo vietų ir milžiniškos biurokratijos.
70 proc. užsienio investicijų - paslaugų sektoriuje
Nors Lietuvoje mėgstama pasigirti į šalį atsikeliančiais tarptautinių kompanijų paslaugų centrais, pralaimėta nemažai kovų dėl investicijų į pramonės sektorių - specialistų manymu, būtent pramonei dabar reikėtų skirti daugiau dėmesio.
„Lietuvos žinių“ duomenimis, paslaugos Lietuvos ekonomikos struktūroje pernai sudarė šiek tiek daugiau nei pusę (51,6 proc.) pridėtinės vertės, o pramonė - viso labo ketvirtadalį (24,5 proc.) - per pastarąjį dešimtmetį ši pramonės dalis iš esmės nepasikeitė, o paslaugų dalis maždaug 3 procentiniais punktais padidėjo.
Paslaugų sektorius gerokai lenkia pramonę ir pagal tiesiogines užsienio investicijas - maždaug 70 proc. investicijų yra sukoncentruota paslaugų sektoriuje.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad pramonė išlieka ekonomikos stuburu, nors šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei JAV ekonomikos varikliu yra tapęs paslaugų sektorius. Pasak jo, pramonė savo svarbos nepraranda pirmiausia dėl to, kad viena darbo vieta pramonės sektoriuje sukuria vidutiniškai 3-4 darbo vietas kituose sektoriuose.
