Anot LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, gamintojų lūkesčiai išlieka stabiliai aukšto lygio ir rodo tolesnę nuosaikią pramonės plėtrą.
„Gamintojai teigia, kad plėtra iš esmės bus pasiekta eksporto sąskaita. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu stebime pokyčius Lietuvos eksporto struktūroje: ES ir Baltijos regionų įtaka Lietuvos eksportui stiprėja, o NVS regiono indėlis į eksporto augimą, priešingai – silpnėja.
Šiemet lietuviškos kilmės eksporto apimtys, be naftos produktų, išaugo 3,5 proc., tačiau išaugus įtampai ir blogėjant ekonominei situacijai NVS regione, eksportas į NVS šalis šiemet susitraukė 4 procentais.
Mažėja eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, o pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių NVS regione kontekste eksportas auga tik į Kazachstaną. Tačiau eksporto praradimus NVS rinkose šiais metais kompensuoja atsigaunanti ES ekonomika. Eksportas į ES rinką šiemet išaugo 7,5 proc., arba dvigubai sparčiau nei 2013 metais.
Ypač teigiamus rezultatus stebime Baltijos regione – stiprėjant vartojimui, eksporto apimtys į Baltijos šalis šiemet padidėjo 11 procentų. Pernai eksportas į ES rinką beveik nedidėjo, o eksportas į NVS rinkas išaugo 15 proc.“ ,– teigia A.Izgorodinas.
Anot analitiko, teigiamų rezultatų kontekste galima paminėti optimistiškas darbo užmokesčio prognozes, kurios leidžia prognozuoti tolesnį atlyginimų didėjimą pramonėje. „Darbo užmokesčio prognozės trečiąjį ketvirtį yra itin optimistiškos, tad nelieka abejonių, kad darbuotojų atlyginimai bus didinami iš esmės dėl ryškėjančio tinkamų specialistų trūkumo Lietuvos darbo rinkoje. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis pramonėje trečiąjį ketvirtį išaugs 5 proc. intervale, kas gerokai viršys infliacijos tempą ir signalizuoja apie darbuotojų perkamosios galios augimą“ – sako A.Izgorodinas.
150 didžiausių Lietuvos gamintojų prognozės taip pat rodo, kad trečiąjį ketvirtį pramonės plėtra bus pasiekta ir atsigaunančio vartojimo sąskaita. Tam įtakos turi vasaros ir atostogų sezonas bei nuotaikos prieš šaliai įsivedant eurą.
„Kaip žinoma, vartotojų sukauptas indėlių kiekis bankuose leidžia jaustis saugiai ir esant poreikiui daugiau vartoti. Tai padidina indėlį į Lietuvos ekonomikos augimą, kuris pastaruoju metu akivaizdžiai sustiprėjo. Tačiau verslas piešia itin atsargias prognozes skolinimosi atžvilgiu, siekiant sparčiai plėsti gamybą. Skolinimosi poreikio indekso reikšmė tik vienu punktu viršija kritinę 50 punktų ribą – išaugusi įtampa ir vyraujantis neapibrėžtumas NVS regione priverčia verslą atsargiai investuoti, nes didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama“, – komentuoja A.Izgorodinas.
Didžiausių grėsmių įmonių veiklai sąraše dominuoja NVS rinkų nestabilumas bei kvalifikuotų specialistų trūkumas – tokius esminius trikdžius įmonių veiklai įvardijo atitinkamai 27 ir 15 proc. respondentų. Savo ruožtu, atsigaunant ES ūkiui, respondentų, besiskundžiančių sudėtinga situacija euro zonoje, sumažėjo iki 5 procentų.
