Škotijos referendumas iš šalies išgins kapitalą

Europą apėmusios niūrios nuotaikos nesitraukia. Antradienį paskelbtas Vokietijos ZEW instituto verslo padėties pasitikėjimo indeksas parodė, kad situacija šalyje įsitaisiusi nepatogiame lygyje. Rugsėjo duomenimis, šis rodiklis patyrė staigų šuolį žemyn, koreguodamasis nuo buvusios 44,3 reikšmės iki 25,4. Analitikai tikėjosi gerokai kitokio rezultato – kad šis rodiklis pajudės tik iki 40,0.

Nemažai žmonių dar neapsisprendę, kaip balsuos referendume.<br>AP nuotr.
Nemažai žmonių dar neapsisprendę, kaip balsuos referendume.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Renatas Žeknys

2014-09-17 11:43, atnaujinta 2018-01-30 17:12

Toks rodiklio pokytis rodo, kad didžiausia euro zonos ekonomika gana aktyviai reaguoja į Rytų Europoje vykstančius karinius neramumus ir dėl jų atsirandančias sankcijas.

Tačiau kaip teigiamą aspektą galima įžvelgti tai, kad to paties instituto atliktas tyrimas dėl ateities yra ne toks jau žemas. Žinoma, šis rodiklis taip pat koregavosi neigiamai nuo 8,6 iki 6,9, tačiau ne tiek, kiek prognozavo analitikai (5,0).

Šios naujienos atsispindėjo Vokietijos DAX indekse, pastarajam koreguojantis 0,28 proc. Didžiojoje Britanijoje taip pat jautėsi slogios nuotaikos, FTSE 100 indeksui dienos prekybą baigiant 0,18 proc. kritimu.

Tokiam pokyčiui įtakos turėjo nesiliaujančios kalbos dėl ketvirtadienį vyksiančio Škotijos referendumo, per kurį bus balsuojama, ar atsijungti nuo Didžiosios Britanijos. Kol kas, remiantis išankstiniais preliminariais apklausų duomenimis, nacionalistai neturi sprendžiamosios daugumos, tačiau dar yra nemažas skaičius žmonių, kurie nėra apsisprendę.

Jei pasitvirtintų scenarijus, kad Škotija taptų nepriklausoma valstybe, tai paskatintų gana aktyvius kapitalo srautus iš šalies, kurie tikrai nebūtų naudingi pastarosios ekonomikai.

JAV akcijų rinkose buvo jaučiamas optimizmas, didiesiems S&P 500 ir Dow Jones Indus. Avg. indeksams kilstelint savo vertę atitinkamai po 0,75 proc. ir 0,59 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos informacija. Kinijos valdžia nusprendė skirti pinigų padėti penkiems didžiausiems šalies bankams, taip sustiprinant šalies finansinį sektorių ir sumažinant riziką.

Trečiadienį svarbių naujienų sulauksime iš Europos, kur bus paskelbtas euro zonos rugpjūčio mėnesio infliacijos lygis, kuris, prognozuojama, išliks nepakitęs ties 0,3 proc.

Tuo tarpu JAV investuotojai stebės, kaip keisis kiekybinis ekonomikos skatinimas bei bazinė palūkanų norma. Iš oficialių Federalinių rezervų sistemos (FED) atstovų pasisakymų galima daryti prielaidą, kad bazinė palūkanų norma bus keičiama, kai JAV ekonomikos augimas nekels abejonių dėl tvaraus augimo.

Antradienį Eur/JAV dolerio valiutų kursas nepasižymėjo didesniais svyravimais ir dienos pabaigoje išliko ties 1,2965. Trečiadienį JAV užsienio valiutų investuotojus turėtų teigiamai nuteikti FED 10 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo programos sumažinimas, kuris galutinai turėtų būti baigtas jau lapkritį. Taip pat investuotojai stebės, kokios pozicijos bus FED dėl bazinės palūkanų normos. Kol kas prognozuojama, kad ši norma turėtų išlikti nepakitusi ties 0,25 proc., tačiau jei darbo rinkos rodikliai rodys stabilesnį augimą bei infliacijos lygis kils, tai bazinė palūkanų norma gali būti keliama artimiausiu metu.

Trečiadienio ryte Eur/JAV dolerio valiutų kursas svyruoja ties 1,2945 ir, tikėtina, stipriai nesikeis iki euro zonos infliacijos lygio paskelbimo bei FED posėdžio.

Antradienis Baltijos akcijų biržose buvo aktyvesnis. Investuotojai apsikeitė vertybiniais popieriais už daugiau nei 1,18 mln. eurų, o Baltic Bendchmark indeksas nežymiai koregavosi žemyn 0,21 proc.

Iš prekybos išsiskyrė Estijos „Tallinna Kaubamaja“ bendrovė, kurios pozicijoje kartu su tiesioginiais sandoriais buvo sugeneruota 763 tūkst. eurų apyvarta, akcijos vertei išliekant nepakitusiai (5 eurai už akciją). Vakar bendrovė paskelbė, kad sudarytas kontraktas dėl naujo prekybos centro statymo, kurio vertė bus apie 9 mln. eurų. Tokios naujienos yra teigiamos, nes bendrovė žiūri į ateitį vystydama plėtrą ir taip užsitikrindama naujus pajamų šaltinius.

Vilniuje investuotojų susidomėjimo centre išlieka „City Service“ akcijos, kurių vertė antradienio prekybos metu šoktelėjo 5,2 proc. iki 1,82 euro už akciją, o bendra apyvarta pasiekė daugiau nei 43 tūkst. eurų. Per kelias dienas susidomėjimas pastarosios bendrovės akcijomis išaugo, kai poziciją sudrebino tiesioginis susijusių asmenų sandoris bei praeitos savaitės penktadienį atlikti didesni automatinio įvykdymo sandoriai, kurie turėjo teigiamo poveikio akcijos vertei. Jei šie pavedimai buvo atlikti taip pat su įmone siejamų asmenų, tai šiandien, trečiadienį, galime sulaukti oficialaus pranešimo apie sandorius. Priešingu atveju – tai pavedimai investuotojų, kurie įžvelgia bendrovės ateities potencialą.

Apžvalgos autorius yra „Swedbank“ makleris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.