Svaro kursas šių metų liepą pakilo aukščiausiai nuo pat 2008-ųjų rudens – apie 1,72 JAV dolerio. Vėliau, vis labiau kylant separatistinėms škotų nuotaikoms, jis ėmė sparčiai kristi. Jau rugsėjį svaras pasiekė žemiausią savo ribą nuo 2013 metų lapkričio – 1,605 JAV dolerio, t. y. 6,7 proc. mažiau nei didžiausia pasiekta jo riba.
Analitikai teigia, kad Škotijos referendumas tampa tikra intriga, nes kol kas nė viena pusė rimtesnės persvaros neturi. Ekspertai pateikia įvairių nuomonių, kaip kintanti situacija galėtų paveikti svaro vertę.
„Aišku, kad, atsiskyrus maždaug trečdaliui visos Didžiosios Britanijos teritorijos, prasidės didžiulis šalies aktyvų pardavimas, pirmiausiai investuotojai norės atsikratyti vyriausybinių obligacijų. Didžiosios Britanijos valiuta JAV dolerio atžvilgiu taip pat nuvertės – per kelias ateinančias savaites svaro vertė gali pasiekti 1,55 JAV dolerio ribą“, – prognozuoja „Exness“ ekspertas Sergejus Kočerginas.
Panašiai situaciją vertina ir „Lionstone Investment Services“ analitikas Sergejus Jeremenka. Anot jo, Didžiosios Britanijos valiuta, Škotijai atsiskyrus, gali smukti žemiau psichologinės 1,60 JAV dolerio ribos ir pasiekti 1,55 JAV dolerio. Dėl svaro nuvertėjimo sutinka ir „Alpari“ specialistė Ana Kokoreva.
Savo ruožtu „Forex Club“ ekspertė Marija Salnikova primena, kad Škotijos atsiskyrimas nėra vienadienis procesas. Oficialaus nepriklausomybės paskelbimo laukti reikėtų ne anksčiau kaip 2016 metų lapkričio 24 dieną.
„Išaugęs euro ar svaro pardavimas kitų rezervinių valiutų atžvilgiu turėtų būti trumpalaikis, – teigia analitikė. – Neigiama įtaka eurui bus padaryta dėl to, kad referendumo metu pasirinkusi atsiskyrimą Škotija gali būti automatiškai išbraukta iš ES šalių sąrašo. Svaras patirs neigiamą įtaką ir dėl būtinų vykdyti reformų“.
Savo ruožtu Škotijai, pasirinkusiai savarankiškumą, tektų spręsti, ką daryti dėl nacionalinės valiutos. Škotijos svaras – nekonvertuojama valiuta, t. y. cirkuliuoja tik Škotijoje. Šiuo metu jis 100 proc. remiasi Didžiosios Britanijos valiuta.
Škotijai atsiskyrus, Londonas gali nutraukti ryšius – tuomet šaliai prireiktų kitos valiutos, prie kurios būtų siejamas škotų svaras, svarsto „Forex Club“ analitikė. Gali būti, kad tokia valiuta bus pasirinktas ir euras, tiesa, vargu, ar artimiausiu metu Škotija keis savo nacionalinę valiutą.
A.Kokoreva iš „Alpari“ nurodo, kad Škotijos svaras šalyje gali tapti alternatyva eurui ar Didžiosios Britanijos svarui, tačiau sutinka, kad vargu ar Edinburgas labai staigiai atsisakytų šalies dabartinės valiutos.
„Exness“ ekspertas Sergejus Kočerginas pažymi, kad Anglijos centrinio banko ir Didžiosios Britanijos premjero kalbos apie neįmanomą valiutos sąjungą atsiskyrimo atveju skamba kaip grasinimas. „Nors pereinamasis laikotarpis ir būtų sunkus, Škotijai kuriant nacionalinę valiutą, iš pradžių pinigai gali būti siejami su svaru ar euru. Tokiu atveju jau po penkerių metų Škotija galėtų įsivesti eurą“, – prognozuoja jis.
„Euro cirkuliavimas Škotijoje būtų šaliai palankus, nes visi jos pagrindiniai prekybos partneriai, išskyrus JAV, tarp jų Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija ir Belgija, priklauso euro zonai. Tačiau svaro keitimas euru tiek pat mažai tikėtinas, kiek ir tai, kad eksportas į ES šalis Edinburgui galėtų pakeisti prekybą su Londonu“, – svarsto nepriklausomas ekspertas Michailas Krylovas. Anot jo, net ir paskelbusi nepriklausomybę, Škotija ir toliau eksportuos aeronautikos sistemas, autobusus ir elektroniką, miežius, žuvis, avis ir žymųjį škotišką viskį.
„Didžioji Britanija dėl Škotijos atsiskyrimo pirmiausiai praras dalį savo bendrojo vidaus produkto, nes šios prekės būtų importuojamos, o ne gaminamos šalies viduje. Dings ir dalis pereksportuojamų prekių: juk, nereikia atmesti galimybės, kad naujajai britų kaimynei bus palankiau prekiauti su kitomis šalimis tiesiogiai, o ne per Didžiąją Britaniją“, – priduria analitikas.
Kyla ir aštresnių problemų. „Šalies teritorijoje yra Didžiosios Britanijos karinių bazių, kurias atsiskyrimo atveju tektų perkelti ar dalinti. Škotijos nacionalinė partija jau kalbėjo apie savo siekius atsikratyti branduolinės ginkluotės, jei šalis taptų nepriklausoma. Anglijoje ir Velse nėra vietos šiems ginklams“, – teigia A.Kokoreva iš „Alpari“.
Didžiule problema taps ir naftos aktyvų Šiaurės jūroje dalyba. Britanija kasmet gaudavo nemažą sumą mokestinių pajamų į biudžetą iš jūriniame šelfe vykdomos naftos gavybos. „Manoma, kad škotai nenorės dovanoti naftos telkinių Didžiajai Britanijai, – tiki ekspertė. – Beje, kyla ir vienas rimčiausių klausimų – kaip šalys pasidalins beveik 10 trln. JAV dolerių valstybinę skolą“.
Greičiausiai po Škotijos atsiskyrimo Londonui teks svarstyti ir apie finansinių bei mokestinių nuostatų koregavimą. Be to, trečdaliu sumažėjusios šalies įvaizdis smuks, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamų padarinių jos patrauklumui investuotojams, mano „Forex Club“ ekspertė Marija Salnikova.
