Kokie kiti metais bus į Lietuvą iš iš Lietuvos skraidinančioms oro bendrovėms?
Aviacijos ekspertas, oro bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus tikras, kad euras neapmaldys nei noro, nei būtinybės keliauti. Tiesa, šiokių tokių skirtumų bus.
- Kaip Lietuvos keleivių - tiek verslo, tiek turistų - elgseną paveiks ateinantis euras?
- Nemanau, kad kas keisis. Keleiviai dažnai naudojasi užsienio aviakompanijomis, kurios kainas jau ir dabar nurodo tik eurais. Todėl nelaukiame didelių pokyčių vartotojų elgsenoje.
Iš kelionių agentūrų gauname signalų, jog prieš euro įvedimą privatūs klientai dažniau perka kelionės už grynuosius pinigus, todėl, gali būti, kad po Naujųjų pardavimai gali kiek sulėtėti, tačiau tai neturėtų paliesti verslo keliautojų – darbo reikalais keliaujančiųjų turėtų elgesys nepasikeisti.
- Kaip tai paveiks jus – aviakompaniją “Air Lituanica“?
- Įvedus euro valiutą Lietuvoje realiai darbas supaprastės. Šiuo metu apie 60 proc. mūsų pardavimų – užsienyje, ir didžioji dalis tų bilietų parduodami už eurus. Jau nuo aviakompanijos įkūrimo 2013 metais kainodarą formuojame eurais, todėl įvedus eurą nebeliks konvertavimo sąnaudų, o pereinamojo laikotarpio visas kainas pateiksime tik eurais – tiek lietuviams, tiek užsienio keliautojams.
- Kokie kiti metai bus regiono, Europos aviacijai? Kaip rinka, keleiviais dalysis tradicinės ir žemų sąnaudų bendrovės?
- Žemų sąnaudų oro bendrovės Europoje išliks augimo variklis, tačiau vadinamosios tradicinės bendrovės gali grįžti į plėtros fazę, kas jau buvo matyti ir 2013 metais.
Žemų sąnaudų oro bendrovės yra labiau priklausomos nuo aviacinių degalų kainų (jų sąnaudų struktūroje išlaidos degalams sudaro santykinai didesnę dalį), todėl jeigu žemos naftos kainos išsilaikys ir 2014 metais, žemų sąnaudų aviakompanijos gali dar labiau mažinti kainas. Tai naudinga keleiviams, tačiau konkurencinis spaudimas kitoms aviakompanijoms sustiprės.
Didžiosios Europos žemų sąnaudų aviakompanijos (“EasyJet”, “Ryanair”) sparčiai persitvarko ir pradeda labiau orientuotis į keliaujančius darbo reikalais keleivius – sukūrė verslui skirtus produktus, pradėjo platinti bilietus per bilietų platinimo sistemas, perkelia skrydžius iš antrinių į pagrindinius oro uostus.
Iki šiol vadinamosios tradicinės aviakompanijos mažindavo išlaidas bandydamos priartėti prie žemų sąnaudų bendrovių, o dabar matoma, kad žemų sąnaudų bendrovės pradeda perimti tradicinių bendrovių praktiką.
Manau, jog artimiausius metus toliau vyraus skritingų aviakompanijų tipų panašėjimo tendencija ir po kelerių metų bus sunku atskirti žemų sąnaudų aviakompanijas nuo tradicinių aviakompanijų.
- Vilniaus oro uoste šiemet užfiksuotas augimas. Metų pradžioje lėtai didėjęs keleivių srautas, vasarą įsismarkavo. Kaip manote, kokia padėtis bus šiemet? Kaip seksis visai Lietuvos oro uostų įmonei? Kaip kiekvienam oro uostui atskirai – Vilniaus, Kauno, Palangos?
- Pagal vežėjų jau paskelbtą numatomą pasiūlos augimą, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius, prognozuoju, turėtų augti apie 10 proc.
Sunku tikėtis, jog keleivių skaičius augtų Vilniaus oro uoste dviženkliu procentų tempu, kaip kad buvo pastaruosius keletą metų, nes kartelė dabar jau užkelta labai aukštai, tačiau iš vežėjų veiksmų matyti, kad potencialą didinti keleivių skaičių vežėjai dar mato.
Kauno ir Palangos oro uostuose keleivių skaičiaus pokyčiai sunkiau prognozuojami, nes keleivių srautą ten lemia „de facto” vieno ar kito vežėjo veikla. Abiem oro uostams reikalinga pasiūlos plėtra norint padidinti aptarnautų keleivių skaičių, todėl jų rezultatai priklauso nuo naujų krypčių, kurias oro uostai gali pritraukti.
- Kokios aršiausios dvikovos vyks Lietuvos oro uostuose? Vis tarp “Ryanair“ ir „Wizz Air“?
- Šių dviejų žemų sąnaudų aviakompanijų kovos yra aiškiausiai matomos, nes abi šios aviakompanijos vis dar Lietuvos rinkoje yra tos fazės, kai joms svarbiau ne pelnas, o rinkos dalies išlaikymas ar padidinimas. Tai labai naudinga keleiviams – aviakompanijos, siūlydamos labai panašius produktus, konkuruoja mažindamos kainas ir taip pritraukia daugiau keleivių.
Tačiau auga produktų pasiūla ir kituose segmentuose, kur vežėjai konkuruoja dėl kitų keleivių - “Turkish Airlines” ir “Aeroflot” sparčiai didina skrydžių dažnį ir konkuruoja dėl tolimųjų reisų keleivių su “Lufthansa” ir “Finnair”.
“Air Lituanica” plečia tiesioginių skrydžių geografiją ir keleiviai dabar gali be persėdimų keliauti į Berlyną, Miuncheną, Prahą – vietas, kur ilgą laiką buvo galima nuskristi tik su persėdimais. “Air Lituanica” jungiamieji skrydžiai per Europos populiariausius oro uostus – Paryžiaus Charles De Gaulle ir Amsterdamo – sukūrė alternatyvą Frankfurtui, Kopenhagai ir Rygai, kurios laikomos tradicinėmis persėdimo vietomis.
- Ką metų pabaiga atnešė „Air Lituanicai“? Kokios kryptys paklausiausios? Kiek pervežėte keleivių? Kiek jų planuojate pervežti kitais metais?
- Į 2014 metais vykusius “Air Lituanica” skrydžius pardavėme 140 tūkst. bilietų. Pagal Vilniaus oro uosto statistiką, “Air Lituanica” užima 11-12 proc. reguliariųjų skrydžių ne žemų sąnaudų pervežimų rinkos dalį.
Daugiausia keleivių vežėme maršrutu Vilnius-Talinas, kas rodo, jog mūsų pasirinkta strategija orientuotis į darbo reikalais keliaujančiuosius veikia.
Nuo sausio 26 dienos pradėsime skrydžius iš Vilniaus į Stokholmo Broma oro uostą. Patogūs rytiniai ir vakariniai skrydžiai į Švedijos sostinės centre esantį oro uostą pirmiausia skirti dažnai keliaujantiems darbo reikalais.
2014-aisiais įsibėgėjo mūsų Vokietijos kryptys – Berlynas ir Miunchenas, kurios ypač stiprina atvykstamąjį turizmą, o 2015 metais planuojame tolesnį šių krypčių augimą ir nagrinėjame galimybes pasiūlyti tiesiogiai pasiekti daugiau Vokietijos miestų.
2015 metais planuojame pervežti apie 200 tūkst. keleivių.
