Atsakingo skolinimo nuostatai reiškia, kad 3000 eurų mėnesio pajamas gaunanti šeima privalo pragyvenimui pasilikti 1800 eurų ir negali jų skirti kreditoriniams įsipareigojimams dengti, t.y. nei erdvesniam būstui, nei automobilio išperkamajai nuomai, nei vartojimo kreditui, nei anksčiau paimtos paskolos grąžinimui, nors ši suma pragyvenimui yra daugiau nei pakankama.
Galbūt prieš ketvertą metų tokie apribojimai apsaugojo gyventojus ir bankus nuo neatsakingų sprendimų. Bet šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. Netgi ekonomikos augimo prognozės, palyginti su snaudžiančia Vakarų Europa, optimistinės. Normalu, kad augant ekonomikai kreditavimo poreikis didėja, be to, kreditavimo plėtra yra ekonomiką skatinantis veiksnys.
Augančią kreditų paklausą ir nepatenkinamą pasiūlą rodo besiplečiantis alternatyvaus kreditavimo sektorius (P2P tarpusavio skolinimo platformos, šešėlinis skolinimas ir pan.). Paskolos imamos verslui, būstui, vartojimui. Snaudžia tik reguliuotojas.
Atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimas, kad visiems kreditoriniams įsipareigojimams dengti liekanti suma neviršytų 40 proc. vartotojo tvarių pajamų, turėtų būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į šiandienos vartotojų pajamas ir diferencijuotas pagal paskolos dydį bei terminą.
Tai lemtų, kad didesnes pajamas gaunančioms šeimoms skolinimosi galimybės išaugtų, o gaunančioms mažesnes pajamas – nesikeistų.
Spręsdamos, ar išduoti kreditą, finansų įstaigos yra įpareigotos atsižvelgti išimtinai tik į keturių paskutinių mėnesių kredito gavėjo pajamų istorijos vidurkį. Tai reiškia, kad jeigu paskutinius keturis mėnesius vartotojas neturėjo pakankamai pajamų, jis net smulkios vartojimo paskolos negaus, netgi jeigu įrodytų, kad po mėnesio taps milijonieriumi arba turi turto už tą patį milijoną.
Akivaizdu, kad spręsti apie kredito gavėjo mokumą tik iš kelių paskutinių mėnesių jo pajamų negalima. Būtina atsižvelgti į jo ankstesnio mokumo istoriją, turimą turtą, planuojamas būsimų laikotarpių pajamas.
Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurią Lietuva privalėjo perkelti į savo teisę, Vartojimo kreditų gavėjų mokumo ir atsakingo skolinimo nuostatai turėtų apimti kreditus nuo 200 iki 75 000 eurų.
Iki 200 eurų ir iki 3 mėnesių paskoloms įmokų/pajamų santykio reikalavimai neturėtų būti taikomi dėl tokių kreditų socialinės paskirties – tai yra vadinamoji atlyginimo dienos paskola, reikalinga asmeniui sureguliuoti finansinius srautus kaip tik tada, kai trumpu laikotarpiu dėl netikėtų aplinkybių jis negavo tvarių pajamų, tačiau turi vykdyti įsipareigojimus ar įsigyti būtinų daiktų, kitaip jam gresia didesnės bėdos.
Problemą galima būtų spręsti nustatant maksimalų kredito dydį ir terminą, iki kurio nuostatai netaikomi. Taip vartotojams nebūtų dirbtinai ilginamas paskolų terminas, siekiant atitikti nuostatų reikalavimus, o kartu ir didinama per ilgesnį terminą jų mokama palūkanų suma.
Kam versti vartotoją skolintis 6 mėnesiams, jeigu vartotojas yra pajėgus grąžinti paskolą per 3 mėnesius ir sumokėti už tai dvigubai mažiau palūkanų? Tačiau skolinantis didesnes sumas ir ilgesniam laikotarpiui, kuomet pajamų tvarumas iš tiesų yra svarbus, Atsakingo skolinimo nuostatai turėtų galioti.
