Vien informacinių technologijų korporacijos „Apple“ grynųjų pinigų atsargos pasiekė 142 mlrd. JAV dolerių. Už tokią pinigų sumą galima nusipirkti bet ką, net Lietuvą.
Visos Amerikos kompanijos turės lygias teises į Europos, tad ir mūsų šalies išteklius. Ir į Lietuvą dar kartą atėjęs „Chevron" turės tokias pat teises, kaip ir kitos naftos kompanijos. Darys čia ką norės.
Į rinką plūstelės maisto produktai su genetiškai modofikuotais organizmais (GMO). Nes Amerikoje jų turintys produktai neženklinami – nėra ten tokių taisyklių, kurios pančioja Europos maisto produktų gamintojus.
Tai jau kažkur ir kažkada girdėta? Ar tik ne panašiais bauginimais buvo laistomas ir pernykštis žemės pardavimo-nepardavimo užsieniečiams referendumas? Lietuva bus išparduota – saviems nieko neliks?
Šiuo metu „žalieji" turi naują priešą – Ameriką. Ir, laistomi raudonos propagandos gėralu, protestuoja prieš JAV ir Europos prekybos sutartį.
„Tai – transatlantinis transas. Reikia iš jo išeiti – kritiškiau vertinti laisvosios prekybos sutartį tarp Europos ir JAV. Ji neišvengiamai padarys neigiamą poveikį žemės ūkiui, padidins emigraciją, pakeis apsaugos sistemą“, – patikino Darnaus vystymosi centro (DVC) direktorius Liutauras Stoškus.
Kitą savaitę prasidės devintasis JAV ir ES derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (angl. santrumpa TTIP) raundas. Tad „žalieji“ šį savaitgalį nutaikė progą išlįsti į paviršių.
Stumtelėjo „valstiečiai“
Anot L.Stoškaus, jis pats pradėjo domėtis sutartimi, kai jį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskatino nuvykti į Stokholmą, kai vyko ankstesnis derybų raundas.
„Lobistai iš Didžiosios Britanijos aiškina, koks gėris ta sutartis. Per dieną abipusės prekybos apyvarta esą pasieks maždaug 2 mlrd. eurų.
Bet kaip visa tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir atskirus jose sektorius? Juk įstoję į ES jau palaidojome kai kurias pramonės šakas, tarp jų – ir žemės ūkio. Jos neatrėmė konkurencijos. Ir dabar bus tas pat – kai kurios jų žlugs“, – prognozavo L.Stoškus.
Esą, būtent stojimas į ES nulėmė, kad 0,5 mln. lietuvių emigravo. O kas bus, jei tokia galimybė atsiras, jei su ES šalimis pradėjusi prekiauti Amerika panaikins vizas?
Anot L.Stoškaus, sudarant transatlantinės prekybos sutartį siekiama panaikinti prekybos barjerus – sumažinti muito mokestį. Šiuo metu jis užkerta kelią tam tikroms amerikietiškoms prekėms ar paslaugoms, besibraunančioms į Europos rinką.
„Kol kas dar neketinama atkelti prekybos vartų tokiems „produktams“, kurie gali pažeisti vietos kultūrą. Dar nenaikinami gyvūnų apsaugos, aplinkosaugos, kultūros paveldo apsaugos barjerai. Pavyzdžiui, prancūzai saugo rinką ir riboja Holivudo produkciją. Bet ar taip bus ir toliau“, – baubų grūdus bėrė DVC vadovas.
Šalutinis poveikis
Kodėl reikia naikinti prekybos tarp ES ir JAV barjerus? L.Stoškus šiam klausimui turi savitų atsakymų.
„Teigiama, kad į Europos ekonomiką abipusė prekyba įlies 100 mlrd. eurų. Bet nekalbama apie šalutinį jos poveikį“, – sako lektorius.
Šiuo metu ES daugiau išveža savo prekių į JAV, nei nusiperka amerikietiškų. Daugiausia eksportuojama alkoholinių gėrimų bei pusfabrikačių.
Didžiausius muitais ES taiko maisto produktams ir gyvūnams. Ir taip saugo Europos gamintojus.
Jei muitai sumažės, atsivers Europos rinka amerikietiškų produktų tiekėjams.
2013 metais ekspertai paskelbė prielaidas, kad JAV maisto pramonės įmonių pajamos iš eksporto padidėtų 50 proc.
Į Europą plūstelės seni ir nauji amerikietiški automobiliai. Prognozuojama, kad jų importas padidės tris kartus.
Jei ES su JAV pradės prekiauti mėsa, tokia prekyba net 100 kartų sumažins Vokietijos pajamas, o pieno produktų prekybos balansas bus triskart palankesnis amerikiečiams.
Neliks pigių vaistų
Europoje, o kartu – ir Lietuvoje žmonės gydomi moderniais JAV farmacijos įmonių sukurtais vaistais. Bet „žalieji“ net ir čia įžvelgia grėsmės.
Pasirodo, didelės JAV korporacijos daug tikisi iš tos TTIP sutarties, nes galės geriau apginti savo sektorių. Anot L.Stoškaus, jos išvalys ES šalių rinką nuo pigesnių analogų, – panašaus veikimo vaistų.
Kaip jos tai padarys, jei, pasibaigus patento galiojimo laikui, gamybos teisę kuo legaliausiai įgija generinės farmacijos įmonės? L.Stoškus tam turėjo keistoką atsakymą. Esą, vaistų rinka bus monopolizuota nuo idėjos iki galutinio produkto, nes Europoje nedaug farmacijos įmonių ne tik gamina, bet ir kuria vaistus.
Plūstels GMO
Dar vienas baubas, kurį per Atlantą atplukdys verslininkai – tai GMO turintys produktai.
Ant JAV gaminamų maisto produktų apskritai nenurodoma, ar jų sudėtyje yra GMO. Europoje to daryti nereikalaujama tik tuomet, jei gaminyje GMO kiekis nėra didesnis nei 0,9 proc.
Anot L.Stoškaus, atsivėrus prekybos vartams, ir Lietuvą pasieks produktai, kuriuose daug daugiau GMO, nei šiuo metu leidžiama, ES, o jie nebus paženklinti. Ar muitininkai tai galės patikrinti? Anaiptol.
„Sutarties derybininkai nesigilina į tokias smulkias detales. Todėl mes valgysime ne geresnius, bet blogesnės kokybės produktus“, – aiškino DVC vadovas.
Grėsmė demokratijai
Jo nuomone, sutartis neduos žadamos naudos ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Esą, didžiosios įmonės nesugebės pagaminti tiek produktų, kiek jų reikia JAV, todėl pirks juos ir iš mažųjų. Vadinasi, korporacijos primes savo valią, iš ko, kiek ir už kiek pirkti, o mažosios įmonės turės joms paklusti.
„Nežinia, ar tikrai bus teik daug džiaugsmo, kai prisiliesime prie žadamų dolerių. Bet grėsmė demokratijai tikrai kils. Nes korporacijos valdžiai darys didelę įtaką, pančios ją įvairiais susitarimais.
O kai viena valdžia priims korporacijoms palankius sprendimus, kita valdžia nebegalės jų panaikinti. Antraip akimirksniu jos sprendimai atsidurs teismuose“, – prognozavo lektorius.
Pavyzdžiui, jei JAV naftos bendrovės vėl užsimos imtis skalūnų žvalgybos, ir atsidarys Lietuvoje savo biurą, o Seimo nariai pažadės sudaryti investuotojoms palankias sąlygas, ir netesės žodžio, valstybė atsidurs teisme. Nes energetikai galės prisiteisti žalą už pradangintus jų lūkesčius.
„Demokratinėse šalyse nuo politikų sprendimų gali apsaugoti visuomenė, dalyvaudama procesuose.
Bet transatlantinė prekybos sutartis kelia grėsmę demokratijai. Mes visi tapsime korporacijų įkaitais. Atsiras tokių valdžios sprendimų, kurių nebebus galima atšaukti“, – aiškino L.Stoškus.
Jo teigimu, dauguma Lietuvos politikų apie įvairius JAV ir ES sutarties aspektus kalba kaip užhipnotizuoti. O žvilgsnio, esą, reikia gerokai kritiškesnio.
„Esu skeptikas. Vargu ar tą sutarties rengėjų upę sustabdysim. Bet gal įsuksim į sutartį tam tikrų saugiklių. Juk taip nutiko ir su žemės pardavimu europiečiams – rezultatas geresnis, nei tas, koks būtų buvęs, jei nieko nebūtų vykę“, – „žaliųjų“ nuopelnų nenuvertino L.Stoškus.
Spaudžia prie sienos derybininkus?
Šeštadienį, balandžio 18-ąją, „žalieji“ skyrė protestams prieš laisvosios prekybos sutartį.
Vilniuje šis protestas nebuvo itin sodrus. Į L.Stoškaus bei gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovės Gabijos Enciūtės paskaitą susirinko vos dvi dešimtys žmonių.
Tad lietuviai gana kukliai prisidėjo prie „šimtų tūkstančių kitų aktyvistų visame pasaulyje“, kurie, anot „žaliųjų“, kovoja už sveiką maistą, darbuotojų teises, interneto laisvę, demokratiją ir galimybę dirbti savo žemę.
L.Stoškus vadovaujamas Darnaus vystymosi centras yra prisijungęs prie europinio aljanso, raginančio nutraukti derybas dėl TTIP bei neratifikuoti ekonomikos ir prekybos susitarimo su Kanada.
Po aljanso skėčiu vietos rado ir susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, „Tušti narvai“ bei Lietuvos jaunimo centras.
