Pasirinkimas kaupti maksimaliai dar vadinamas 2+2+2 sistema. Pirmieji 2 proc. – įmoka į pensijų kaupimo sąskaitą, kurią perveda „Sodra“, kiti 2 proc. – papildomai savanoriškai mokama įmoka nuo apmokestinamų žmogaus pajamų, o dar 2 proc. – papildomas valstybės skatinimas, skaičiuojamas nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio ir pervedamas iš valstybės biudžeto.
Šios trys pajamų dalys didėja palaipsniui: nuo 2014 m. jos sudaro 2 proc. + 1 proc. + 1 proc.; nuo 2016 m. sudarys – 2 proc. + 2 proc. + 2 proc., o nuo 2020 m. – 3,5 proc. + 2 proc. + 2 proc.
2015 m. papildomas valstybės skatinimas bus apskaičiuotas pagal 2013 m. vidutinį šalies bruto (iki mokesčių) darbo užmokestį, kuris sudarė 646,3 eurų.
Didesnių pokyčių po to, kai 2014 m. įmoka į pensijų kaupimo sąskaitą, kurią perveda „Sodra“ nuo 2,5 proc. (kaip buvo 2013 m.) sumažėjo iki 2 proc., nepastebėta.
Tiems, kurie pasirinko papildomą kaupimą, bendra pervedamų įmokų suma net padidėjo. Dalis klientų, kurie rimtai domėjosi ir priėmė sprendimą likti prie minimalaus kaupimo, buvo informuoti apie šią situaciją.
Dauguma klientų, kurie nepasirinko papildomo kaupimo savo lėšomis, mažai domisi ir įmokomis į II pakopos pensijų fondus, todėl įmokos sumažėjimo galėjo net nepastebėti. Svarbu paminėti tai, kad iš 2,5 proc. 2013 m. įmokos 0,5 proc. buvo tarsi kompensacija už 2012 m. (tuomet į pensijų fondus buvo pervedama 1,5 proc.)
Maksimalaus kaupimo nauda
Lyginant papildomai skiriamas lėšas II pakopai su taupymu III pakopoje, dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos ir valstybės skatinimo nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, II pakopos papildomas kaupimas naudingas tiems, kurių atlyginimas prieš atskaitant mokesčius neviršija 4000 eurų. Iki šios sumos uždirbančių Lietuvoje – dauguma, tad šiai daliai darbuotojų dalyvauti 2+2+2 sistemoje yra naudinga.
Pagrindiniai maksimalaus kaupimo privalumai – disciplina ir drausmė (įmokas kas mėnesį perveda „Sodra“) bei savanoriškos ir valstybės skatinamosios įmokos, kurios patekusios į pensijų fondą tampa dalyvio nuosavybe ir yra paveldimos.
Džiugina ir tai, kad valstybė laikosi per pensijų reformą prisiimtų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, Rumunijoje ir Kroatijoje nestabdant įmokų į pensijų fondus jų dydis jau pasiekė 14 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Tuo tarpu Lietuvoje, įvedus kontrolę, pensijų fondų sistema yra ~2 mlrd. eurų, o tai sudaro tik ~5,5 proc. nuo bendro BVP.
Naujai pasirašantys pensijų kaupimo sutartis dalyviai iš karto yra priskiriami 2+2+2 kaupimui. Jei šioje sistemoje bus išlaikomas stabilumas, ateityje ypač jaunesni žmonės gali tikėtis gerokai didesnių pensijų, kurių nemaža dalis bus išmokama iš II pakopos pensijų fondų. Vis dar išlieka klausimas, kokia bus pensija tų žmonių, kurie liko kaupti minimaliai – jų yra apie 700 tūkst. Dalis jų įvertinę tai, kad valstybė tesi savo pažadus, taip pat norėtų prisijungti prie maksimalaus kaupimo sistemos, tačiau šiuo metu jiems tokia galimybė nėra sudaryta. Reikėtų tikėtis, kad įvertinus valstybės finansines galimybes, ateityje valdžia atkreips dėmesį ir į šią problemą.
Situacija užsienio šalyse
II pakopos pensijų kaupimo sistemos Vakarų Europos šalyse skiriasi nuo II pakopos sistemų Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Daugumoje Vakarų Europos šalių pensijų fondų įmokos finansuojamos darbdavių lėšomis, o kaupiantys II pakopoje žino, kokią sumą gaus išėję į pensiją (tai „apibrėžtų išmokų“ sistema). Iš apibrėžtų išmokų sistemų lyderiauja Olandija. Čia sukaupto pensijų fondų turto ir BVP santykis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, yra didžiausias Europoje ir sudaro 160 proc.
Centrinės ir Rytų Europos šalyse įmokos į II pakopą didžia dalimi finansuojamos iš socialinio draudimo lėšų. Pažangesni modeliai yra taikomi Estijoje ir Lietuvoje, kur prie įmokų iš valstybės savo dalį prideda ir žmogus, kaupdamas papildomai.
Šiuo metu bendrai rinkoje pasirinkusių maksimalaus kaupimo sistemą – 36,6 proc. („MP Pension Funds Baltic“ šiuo būdu kaupia net 57 proc.). 2014 m. į Bendrovę nesikreipė nei vienas klientas, kuris dėl įmokų sumažėjus atlyginimui, būtų rodęs nepasitenkinimą. Džiugu, kad finansinis raštingumas auga ir vis labiau rūpinamasi senatve.
Ramūnas Stankevičius yra specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius
