Energijos kainos Lietuvoje dėl smukusios naftos kainos pasaulio rinkose ir pigesnių dujų per metus sumažėjo 12 proc. Didžioji dalis energijos prekių Lietuvoje importuojama, todėl mažesnės šio tipo prekių kainos lemia didesnį vartotojų taupymo potencialą ir didesnę perkamąją galią. Žemesnės energetinių žaliavų kainos suteikė svarią paramą šlubuojančiam Lietuvos bendrajam vidaus produktui pirmąjį ketvirtį.
Tačiau naftos kaina jau atsitiesia, ir dėl žemesnės palyginamosios bazės naftos kainos metinis pokytis šiems metams baigiantis smarkiai pasisuks į teigiamą pusę.
Maisto kainos nuo praėjusių metų balandžio sumažėjo 0,6 proc. Šias kainas Lietuvoje itin aštriai žemyn timptelėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat prisidėjo gausūs pasaulyje javų derliai ir atpigę gamybos faktoriai, pavyzdžiui, trąšos ir kuras. Visų šių veiksnių poveikis pamažu turėtų blėsti ir kainos stabilizuotis.
Pramoninės prekių kainos per metus beveik nekito. Šiomis prekėmis aktyviai prekiaujama tarp šalių, tad kainos nusistovi tarptautinėje rinkoje.
Bene geriausiai šalies ilgalaikes infliacijos tendencijas atspindi paslaugų kainos, nes jas lemia ekonominės tendencijos šalies viduje. Tokie veiksniai kaip atlyginimai, užimtumas ir darbuotojų produktyvumas daro įtaką kainoms paslaugų sektoriuje. Paslaugų kainos Lietuvoje balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, augo 3,5 proc. Tai rodo, kad ekonomikoje egzistuoja infliacinis spaudimas.
Vidaus vartojimo variklis veikia nepriekaištingai, tačiau infliacijos simptomai kol kas gerai maskuojami pakritusių energijos ir maisto kainų.
Taigi šiuos metus tikriausiai baigsime su bent keliais procentais aukštesniu VKI, o šnekos apie defliaciją bus ilgainiui pamirštos. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje kainų lygis Lietuvoje turėtų laipsniškai vytis kainas euro zonoje: kainos Lietuvoje yra vidutiniškai 40 proc. žemesnės nei euro zonoje bei žemiausios tarp visų regiono šalių.
Komentaro autorius yra DNB banko vyresnysis analitikas.
