Šią sumą sudaro pinigai, kuriuos sutaupyti Vokietijai padėjo mažesni palūkanų mokėjimai už lėšas, pasiskolintas iš investuotojų, ieškojusių saugios vietos savo kapitalui, nurodė tyrėjai.
„Sutaupyta suma viršija krizės kainą, net jeigu Graikija pasiskelbtų nepajėgia grąžinti jokių savo skolų, – sakoma privataus pelno nesiekiančio Leibnizo ekonomikos tyrimų instituto straipsnyje. – Vokietija aiškiai gavo naudos iš Graikijos krizės.“
Rinkose kilus sąmyšiui investuotojai paprastai ieško saugaus prieglobsčio savo pinigams, o eksporto čempionė Vokietija iš to „gavo neproporcingai didelę naudą“ per skolų krizę, aiškina tyrėjai.
„Kaskart, kai finansų rinkos pastaraisiais metais sulaukdavo neigiamų naujienų apie Graikiją, Vokietijos vyriausybės obligacijų palūkanos mažėdavo, o kaskart, kai naujienos būdavo geros, – didėdavo“, – rašoma straipsnyje.
Vokietija, kuri yra didžiausia faktinė euro zonos skolintoja, reikalavo, kad Graikija laikytųsi griežtos biudžeto drausmės ir vykdytų skaudžias ekonomikos reformas mainais į tarptautinių skolintojų sutikimą teikti tolesnę pagalbą.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble priešinosi Graikijos skolų nurašymui, pabrėždamas, kad jo paties vyriausybė yra sudariusi subalansuotą biudžetą.
Tačiau Leibnizo institutas argumentuoja, kad galimybę subalansuoti biudžetą smarkiai lėmė faktas, kad Vokietija galėjo sutaupyti palūkanų per Graikijos skolų krizę.
Apskaičiuota, kad Vokietija nuo 2010 metų sutaupė 100 mlrd. eurų, o ši suma sudaro daugiau negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto, nurodė institutas, įsikūręs rytiniame Halės mieste.
Kitos šalys, tarp jų JAV, Prancūzijai ir Nyderlandams, taip pat iš to gavo naudos, bet „mažesniu mastu“.
Vokietijos dalis tarptautiniuose Graikijos finansinio gelbėjimo paketuose, įskaitant naują paskolą, dėl kurios dabar deramasi, sudaro apie 90 mlrd. eurų, pažymėjo institutas.
„Net jeigu Graikija negrąžintų nė cento, Vokietijos iždas bus gavęs finansinės naudos iš šios krizės“, – sakoma studijoje.
