Bandymas nepavyko – valstybės valdoma „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) bankrutuoja. Šįkart greičiausiai iš tikrųjų, o ne taip, kaip prieš keletą mėnesių, kai irgi buvo nuspręsta nuskandinti akmenimi po kaklu virtusią įmonę, bet paskui ieškinys iš teismo paknopstom atsiimtas.
Vidurvasarį valdžia įkalbėjo „Lietuvos geležinkelius“ gelbėti laivybos bendrovę ir skirti jai kelis milijonus eurų. Geležinkelininkų vadovas pasigyrė galintis paskolinti ir direktorių, kad tik LJL geriau dirbtų.
Paskolino uostamiestį gerai pažįstantį S.Dobilinską. Tačiau net jam buvo per sunku – pavyko tik „Vorutą“ išlupti iš ją areštavusių afrikiečių nagų ir parplukdyti bent į Ispaniją. Vis arčiau namų.
Juokingiausia, kad vien nuostolius perinčios LJL akcijos iki šiol buvo pardavinėjamos biržoje. Joks sveiko proto investuotojas jų, žinoma, nepirko.
Juk baigtis buvo aiški visiems, išskyrus kelis kinkadrebius valdžioje, kurie vis tirtėjo – ką pasakys rinkėjai, ką daryti su jūrininkais?
Regis, jūrininkai dabar kaip tik galės lengviau atsikvėpti.
Kai algos ir taip vėluoja mėnesių mėnesius, kai įmonė skolinga jiems pusantro milijono eurų, dar ir būti įkaitais Pusiaujo Gvinėjos ar kituose Afrikos uostuose – jau per daug.
Žiūrime, ką turime: penki laivai įkeisti, iš jų trys dar ir areštuoti. Paskolomis LJL maitinęs SEB bankas dabar turės nemenko vargo, kol suras jiems pirkėjus.
Nors galėtų padaryti labdaros akciją ir laivų negabenti į metalo laužą, o paversti juos eksponatais.
Muziejuje, kuriame būtų galima išvysti, kas nutinka, kai valstybė imasi verslo.
