„Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi. Aš manau, kad čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso – BNS) turiniu“, – BNS tvirtino A.Romanovskis.
Anot jo, norėdama liberalizuoti darbo santykius, prezidentė turėjo nevetuoti naujojo Darbo kodekso.
„Aš manau, kad tas darbo kodeksas, kuris buvo Seime, jei įsigilinus į jo turinį, jis buvo kitoks. Jis vietomis nebuvo naudingas darbdaviams, kitose vietose darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. Prezidentės pastabos yra baisios. Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai profsąjunginiai pasiūlymai“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Jo nuomone, prezidentė pasiūlė pataisas susijusias su profesinėmis sąjungomis, nes šios padarė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį Darbo kodeksą.
„Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs ir daugeliu atžvilgių nesusiję su darbo santykiais“, – sakė A.Romanovskis.
D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.
