Bankas Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę „nurėžė“ iki 2,5 proc., bet N.Mačiulis iš karto nuramino: „Šis BVP augimas nieko nepasako apie gilumines tendencijas, kurios šiaip yra labai geros.“
Stabdis – investicijos
BVP prognozėms kilti trukdo investicijos, kurios Lietuvoje vis dar traukiasi. „Didžiausią įtaką tam turėjo valstybinio sektoriaus investicijų mažėjimas. Privataus sektoriaus investicijos nesitraukė, tačiau ir neaugo“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Vis dėlto, ilgalaikės stagnacijos ekonomistas neprognozuoja – investicijos į įrenginius ir mašinas padidėjo net 16 proc., o tai – geras signalas.
Įmonių kaltinti negalima, nes priežasčių savo veiklą pristabdyti – apstu: eurozonos krizė, „Brexit“, Rusijos draudimai... “Daugelis įmonių investicijas tiesiog atideda, taigi galimybės tolimesniam augimui išlieka palankios“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Kainų didėjimo neišvengsime
Infliacijos prognozes „Swedbank“ taip pat sumažino iki 1 proc. „Pagrindinė to priežastis – nebrangstančios prekės ir atpigusi nafta“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Didėjančių kainų ateityje neišvengsime – paslaugų kainos jau kyla, prognozuojama, kad vėliau šis didėjimas pasieks ir 5 proc., dėl to kitais metais galima tikėtis 3 proc. infliacijos.
„3 proc. yra normalus rodiklis. Mes vis dar artėjame prie ES vidurkio. Kai kurios kainos, pvz drabužių ir avalynės, tą vidurkį jau pasiekė, bet maisto produktų kainos siekia tik 75 proc. ES vidurkio, kaip ir kitos prekės“, – sakė ekonomistas.
Labiausiai nuo europinio vidurkio atsilieka paslaugų kainos – Lietuvoje jos itin mažos. Būtent čia ir bus pastebimas didžiausias kainų augimas. „Visuomenė piktinasi augančiomis kainomis, bet turime suvokti, kad be kainos didinimo privačiame sektoriuje negali būti ir atlyginimų augimo“, – priminė N.Mačiulis.
Atlyginimai vejasi lėčiau
Kalbant apie atlyginimo artėjimą prie ES vidurkio – kiek sudėtingiau. Galbūt už maistą mokame 25 proc. mažiau nei vidutiniai europiečiai, bet mūsų atlyginimai maždaug trečdaliu mažesni nei Estijoje ir net penkis kartus mažesni nei Švedijoje.
„Žmonės tuo piktinasi, tačiau dažniausiai priežasčių ieško ne ten, kur reikėtų“, – pastebėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, mažas paslaugų kainų lygis yra viena iš priežasčių, dėl ko atlyginimai neauga taip sparčiai, kaip mums norėtųsi.
Kitas dalykas, neleidžiantis didinti atlyginimų – Lietuvoje yra labai mažai įmonių, kurios kuria didelę pridėtinę vertę. „Pas mus dominuoja žemos pridėtinės vertės įmonės, o turėtume daugiau skatinti tas, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir dėl to gali mokėti didesnius atlyginimu“, – sakė ekonomistas.
Kol kas darbo užmokesčio didėjimą N.Mačiulis sieja su minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimu ir darbo užmokesčio fondo skaidrėjimu: „Mažėja įmonių, kurios atlyginimus moka „vokeliuose““
„Swedbank“ prognozuoja, kad darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti, bet darbuotojams nereiktų nusiminti – didėja jų derybinė galia.
„Bedarbių ir laisvų darbo vietų santykis artėja prie žemumų – vis mažiau darbuotojų pretenduoja į vieną laisvą darbo vietą, vis mažiau šalyje kvalifikuotų bedarbių“, – sakė N.Mačiulis.
Tai reiškia, kad vis daugiau svertų atsiduria darbuotojų rankose, o atlyginimai gali kilti ir be MMA didinimo. „Mes prognozuojame, kad po metų vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius sieks 674 eurus, o 2020 m. gali pakilti it iki 797 eurų“, – pradžiugino N.Mačiulis.
Eksportas (ne)auga
Eksporto prognozes „Swedbank“ šiek tiek padidino, nors žiūrint į nominalius eksporto pokyčius galima sakyti, kad šiuo metu jokio augimo nėra.
„Bet velnias slypi detalėse. Esmė, kad nominalus pokytis yra fiksuojamas to meto kainomis. Didelę dalį mūsų eksporto sudaro naftos produktai, o jie atpigo, taigi realus eksporto augimas yra teigiamas.
Sėkmingiausiai dėl pabrangusio dolerio plėtėsi eksportas į JAV, tačiau jo augimas prognozuojamas ir praktiškai į visas Europos Sąjungos (ES) šalis.
Demografija vėl kiša koją
Vis daugiau įmonių kaip vieną didžiausių savo problemų įvardija darbo jėgos trūkumą. Problema čia susijusi ne tik su tuo, kad Lietuvoje nuolat mažėja dirbančio amžiaus žmonių.
„Darbo jėgos augimas kelia atlyginimus, tačiau jie auga sparčiau nei produktyvumas“, – kalbėjo N.Mačiulis. Tai reiškia, kad didėja vidutinės darbo sąnaudos, kurias patiria darbdavys. Kol kas neigiamos įtakos ekonomikai tai neturi, bet ateityje gali tapti didele rizika.
„Jei įmonės neras būdų, kaip mažinti darbo sąnaudas, negalime atmesti ir eksporto stagnacijos scenarijaus. Jau dabar maisto pramonės ir baldų gamintojų gamybos apimtys nebeauga ir ši problema gali išplisti į visą ekonomiką“, – įspėjo N.Mačiulis.
Burbulų nebijoti
Daug diskusijų paskutiniu metu sukelia ir kylančios nekilnojamojo turto (NT) kainos – ar nesipučia dar vienas burbulas?
N.Mačiulis ramina: „Nors būsto kainos artėja prie 2008 m. piko, bet tuo pačiu metu būsto įperkamumas rodo esminius pokyčius“.
2008 m. būsto kainos kilo neracionaliai: lietuviai nebuvo pajėgūs pirkti būstus, tačiau vis tiek tai darė. Dabar situacija kitokia – būsto įperkamumas auga tolygiai su kainomis. Be to, būsto įperkamumo padidino ir palūkanos, kurios dabar – istorinėse žemumose.
Palūkanų augimą ekonomistas prognozuoja 2018 m. pabaigoje, tačiau teigia, kad tai neturėtų pakeisti būsto įperkamumo Lietuvoje, taigi kalbas apie NT burbulą bent kol kas lietuviams reiktų pamiršti.
Pagaliau kažkas gero apie biudžetą
„Prognozuojame, kad pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva turės subalansuotą biudžetą“, – pradžiugino ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad 2018 m. galime tikėtis net perteklinio biudžeto. „Tai proga pasidžiaugti ir atšvęsti, bet nauda iš to nėra didelė“, – priminė jis.
Mūsų skolinimosi kaina labai maža, tačiau, iš kitos pusės, tai ir tapo priežastimi, leidusia subalansuoti biudžetą. „Dėl kasmet refinansuojamų paskolų išlaidos skolos administravimui mažėja“, – pasakojo N.Mačiulis.
