Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pernai beveik 70 proc. ES įmonių buvo priklausomos nuo bankų teikiamų paskolų, tuo tarpu JAV tokį finansavimo būdą renkasi tik kas penkta įmonė.
Itin didelė priklausomybė nuo finansavimo banko paskolomis, nesukuriant kitų pasiskolinimo alternatyvų, gali būti pragaištinga ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet ir visos ekonomikos vystymuisi.
Praūžusio ekonominio sunkmečio žaizdas kredito įstaigos, skirtingai nei prieš krizę, neskubėjo gydyti piniginėmis injekcijomis. Iki šiol bankai yra labiau linkę suteikti paskolas didesnėms, stabiliai augančioms ir turinčioms pastovius pinigų srautus įmonėms. Todėl dažnai smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, neturinčios pakankamai vidaus resursų, yra priverstos apriboti arba net stabdyti savo veiklą.
Negana to, bankų skolinimas priklauso nuo ekonominių ciklų, todėl smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas lėtėja ekonominės stagnacijos ar recesijos metu. Vadovaujantis šiais ekonomikos dėsningumais, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, svarbu stiprinti kapitalo rinką, užtikrinant galimybę verslui pasirinkti įvairesnius finansavimo šaltinius.
Seimui patvirtinus Sutelktinio finansavimo įstatymą, Lietuvoje drąsiau steigtųsi virtualios platformos (interneto svetainės), kuriose eiliniai žmonės arba verslo atstovai galėtų viešai paskelbti savo verslo plano idėją, kuriai reikia finansavimo. Kiti žmonės matytų šias idėjas ir galėtų į jas investuoti, įvertinę, kad tokia verslo idėja ar produktas gali susilaukti finansinės sėkmės. Tokiu būdu verslas be finansavimo pritraukimo ir galimybės pasiekti platesnę investuotojų dalį turėtų ir papildomą naudą – „šaltą dušą“, kuris leistų pasitikrinti, ar siūlomi nauji produktai ir paslaugos yra patrauklūs potencialiems klientams, dar prieš įvedant juos į rinką.
Sutelktinis finansavimas leistų ir kiekvienam iš mūsų „įdarbinti“ savo turimas lėšas. Šiuo metu Lietuvos gyventojai ir įmonės savo bankų sąskaitose laiko daugiau nei 10 mlrd. eurų. Deja, esant bankų sąskaitose užšaldytiems pinigams yra prarandama galimybė užsidirbti dėl užsitęsusio neigiamų palūkanų laikotarpio.
Siekiant paskatinti šalies ekonomikos ir ūkio spartesnį augimą Vyriausybė yra parengusi ir kitus pasiūlymus, kaip plėsti alternatyvių finansavimo šaltinių spektrą. Įstatymų pakeitimai, leidžiantys uždarosioms akcinėms bendrovėms viešai platinti obligacijas ir reglamentuojantys obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą, jau yra priimti. Taip pat yra parengti pasiūlymai, sukuriantys bendrovėms galimybę suteikti akcijų darbuotojams. Siekiant paskatinti rizikos kapitalo investicijas, peržiūrimas ūkinių bendrijų reguliavimas. Šie teisės aktų pakeitimai atveria galimybę smulkiam ir vidutiniam verslui pasinaudoti alternatyviomis lėšų pritraukimo priemonėmis.
Tikiu, kad sutelktinis finansavimas taps nauju ekonominio augimo proveržiu ir atriš rankas ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet ir daugeliui žmonių, ieškančių būdų, kur investuoti uždirbtus ir sutaupytus pinigus.
