Reikalinga. DNB banko duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius naujų bankinių kortelių, skirtų vaikams buvo išduota 4300 vienetų. Palyginimui, 2014 metais – 3600 vnt. Taigi, vartojimas auga. Kone ketvirtadalis Lietuvos šeimų ryžtasi paimti savo atžaloms banko kortelę. Klausimas, dėl kurio vis dar kyla neaiškumų – kokio amžiaus vaikui reiktų padovanoti pirmąją jo gyvenime mokėjimo kortelę?
Edukologai teigia, kad vaikams visų pirma reiktų išmokti suprasti, kas yra pinigai. O tai mažieji pajėgūs suvokti nuo septynerių metų. Pasirodo, per ankstyvas vaiko pratinimas prie virtualių pinigų gali apsunkinti vaikų suvokimą apie pinigus bei jų vertę, mat vaikai, kitaip nei suaugusieji, suvokia abstrakcijas. Tarkime, penkiamečiai bankomatą ar banką suvokia kaip vietą, kur tarsi „stebuklų lauke“ neribotai gaminasi pinigai.
Jei paklaustumėte savo kolegų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, ar jų atžalos naudojasi banko kortele, du iš trijų atsakytų, kad jų vaikas arba per mažas ja naudotis, arba, kad kortelės jam dar nereikia. Ir tai tiesa. Tik patys tėvai geriausiai žino, kada jų atžala yra pasiruošusi gauti pinigų. Tas pat ir su bankine kortele – tik tėvai gali nuspręsti, kuomet jų vaikai yra subrendę naujiems išbandymams.
Kalbant apie pinigus apskritai, pirmieji dienpinigiai (grynieji) vaikų kišenėse dažniausiai atsiranda gavus pirmoko pasą. Apklausos rodo, kad dažniausiai tėvai vaikų išlaidoms skiria vidutiniškai 1 eurą per dieną. Ekspertai sako, kad jei jau nusprendėte vaikui duoti pinigų, turite jam palikti laisvės pačiam apsispręsti, kam jie bus išleisti. Žinoma, su vaiku reikia kalbėtis apie pinigus, aptarti kas ir kaip, papildomai duoti atlygį už gerus darbus. Tačiau, ar pinigai keliaus pas saldumynų pardavėją, ar į taupyklę – jau vaiko atsakomybė. Vaikystėje, paauglystėje yra mokomasi, todėl galima daryti ir tam tikrų finansinių klaidų, kad nereikėtų jų kartoti suaugus.
Neseniai DNB atlikta šeimų apklausa atskleidė kelias pagrindines priežastis, kodėl tėvai ryžtasi pratinti vaikus prie e. pinigų: taip saugiau, patogiau ir greičiau, be to, atsiranda galimybė stebėti vaikų išlaidas ir kartu ugdyti vaikų finansinę atsakomybę.
Svarbiausiomis priežastimis įvardijami saugumas bei patogumas. Tai natūralu, juk saugumas yra viena priežasčių, kodėl kiekvienas iš mūsų vis rečiau savo piniginėse nešiojamės grynuosius. Be to, staiga prireikus pinigų neplanuotoms išlaidoms (gaunate SMS: „Mama, su klase šiandien einame į muziejų, reikia 2 Eur“), galima jų greit ir patogiai pervesti.
Dar viena priežastis – galimybė sekti bei kontroliuoti vaikų išlaidas. Tikėtis, kad vaikas, gavęs sutartą sumą pats susipras, kiek reikia išleisti valgykloje pietums, o kiek atidėti taupymui – galima, bet nereiktų nustebti, jei taip nenutiks. Svarbu paaiškinti vaikui kas yra kasdienės išlaidos (pietūs valgykloje, bandelė), o kas yra taupomos lėšos, skirtos rimtesniam pirkiniui (žaislui, knygai).
Pirmosios gali būti pervestos kas savaitę į vaiko sąskaitą ir neturėtų viršyti sutarto dydžio (penkių dienų pietūs valgykloje bei keli eurai neplanuotoms išlaidoms pakeliui namo). Tuo tarpu taupomos lėšos turėtų būti kaupiamos kitaip. Taupymo būdai gali būti nuo kiaulės taupyklės iki e.taupyklės: interneto banke tėvai gali nustatyti sumą, kuri automatiškai „įkrenta“ į vaiko kortelę, suaugusiems atlikus pasirinktas bankines operacijas.
Visgi svarbiausias bankinės kortelės privalumas – edukacinis: ji praktiškai, o ne teoriškai ugdo vaikų finansinį raštingumą. Vaikai išmoksta naudotis elektroninėmis banko paslaugomis, kurios netolimoje ateityje taps neatsiejama jų savarankiško finansinio gyvenimo dalimi. Vaikai nuo 7 metų iš pradžių mokėjimo kortele mokosi jomis naudotis su tėvais, o vėliau, nuo 14 metų, sutikus vienam iš tėvelių, jau gali ir patys atlikti pervedimus internetu ar mobiliuoju telefonu. Išmokę nuo mažens „draugauti“ su finansais, suaugę jie bus daug labiau išprusę finansiškai.
Iš kitos pusės, vaikui skirta banko kortelė yra pasitikėjimo ženklas. Tėvai, leidžiantys vaikui turėti savo kortelę, nors ir su nedidele suma išlaidoms, suteikia jam galimybę pačiam nuspręsti, kam jis tas lėšas skirs, o tai brandina jo asmenybę bei savarankiškumą.
Banko kortelės paslaugos sklaida įgautų didesnį pagreitį, jei moksleiviai valgyklose ar kitose vietose, kur jie lankosi, galėtų ja atsiskaityti. Tai kol kas dar yra sudėtinga, bet greitai ir čia rasis šiokių tokių pokyčių. Šiomis dienomis Lietuvos bankas organizuoja diskusiją dėl nacionalinės mokėjimų strategijos, kurios darbotvarkėje įtrauktas punktas apie mokėjimų įpročius mokyklose.
Mokėjimo kortelės neišvengiamai apsigyvens mūsų vaikų kišenėse – tai jau yra dabartis, o mums reikia pradėti galvoti ir apie netolimą ateitį. Skaitmeniniame amžiuje sparčiai keičiantis technologijoms, virtualūs pinigai tampa kasdienybe, atsiranda visiškai kitokių atsiskaitymo būdų, kuriems kortelių net nereikia, užtenka išmaniojo telefono. Tam irgi reikės pasiruošti, todėl pratinkimės prie minties, kad banko kortelė moksleivio krepšelyje turi vaidinti vis svarbesnį vaidmenį.
