„Darbo kodekso priėmimas buvo teigiamas signalas užsienio investuotojams. Jie situaciją stebi labai atidžiai, ir dabar nuskambėjęs naujosios valdžios ketinimas atidėti kodekso galiojimą įneš daug neaiškumo. Tikėtina, kad investuotojai savo planus taip pat atidės, kol galės įvertinti, kas vyksta, ir ko iš tikrųjų siekia naujoji valdžia“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Statistikos departamento duomenims, Lietuvoje 2015 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė 2,1 proc. BVP arba 775,5 mln. eurų.
„Mėgstame pasilyginti su Estija, o jos nepavejame nei moderniu darbo santykių reguliavimu, nei užsienio investicijų rodikliais“, – sako V. Sutkus.
2015 metų pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo 13 263,9 mln. eurų, Estijoje – 17 372,7 mln. eurų.
Pastaruoju metu ne viena užsienio ir Lietuvos įmonė paskelbė apie išsikėlimą iš Lietuvos: kompanija „Coca-Cola HBC Lietuva“ paskelbė uždarysianti gamyklą Alytuje ir gamybą perkelsianti į Lenkiją.
Ten pat gamybą perkelia traškučių gamintoja bendrovė „Estrella Baltics“. Apie gamybos iškėlimą iš Lietuvos pavasarį paskelbė Kaune kečupus gaminanti įmonė „Suslavičius – Felix“.
Seimas neseniai jau priėmė pakeitimus, pasiūlytus Vyriausybės po prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktų pastabų. „Visos šios pataisos vienareikšmiškai orientuotos darbuotojų naudai“, – pastebi V. Sutkus.
Atsisakyta nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių, nustatyta, kad abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.
Grąžinta nuostata, kad papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarką ir toliau nustatytų Vyriausybė, o ne būtų dėl to tariamasi kolektyvinėse sutartyse, nes jų šalies įmonėse ir įstaigose yra sudaryta labai nedaug.
Seimas taip pat nustatė, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Darbdaviai įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą su jais pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikėtų pranešti prieš šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą grąžino nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas įpareigojo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys turės teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip dabar yra numatyta naujajame kodekse, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.
Darbo kodeksas yra sudėtinga, dinamiška teisinio reguliavimo sistema, ir tik leidus jam veikti galima įvertinti jo teigiamas ir neigiamas puses. „Leiskim jam įsigalioti, stebėkim, kaip veikia. Po pusės metų visos suinteresuotos šalys – darbuotojai, darbdaviai, valstybės institucijos – susirinkime už apskrito stalo ir įvertinkime, kaip jis veikia, ir, jei reikia, inicijuokime pataisų paketą“, – sako V.Sutkus.
Rugsėjo viduryje neatsisakyti naujojo Darbo kodekso ragino ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sakydamas, kad taip Lietuva prarastų konkurencingumą: „Atsisakyti priimto darbo kodekso – reikštų prarasti galimybę įgyvendinti reikalingas reformas“, – tuomet savo pranešime sakė TVF.
