- Šešėlinės ekonomikos rodikliai Lietuvoje yra vieni didžiausių ES. Apklausose didelė dalis lietuvių neslepia toleruojanti nelegalią veiklą, nes taip esą galima sutaupyti pinigų. Tenka išgirsti net manančių, kad slėpti mokesčius, pirkti kontrabandines prekes, nelegaliai dirbti nėra nieko blogo, o apgauti valstybę nėra apgavystė. Iš kur, jūsų nuomone, Lietuvoje kyla tolerancija nelegalioms veikloms?
– Pagrindinė priežastis – gyventojų pajamų ir perkamų paslaugų/prekių/mokesčių santykis. Kadangi pajamos Lietuvoje (lyginant su ES) yra gana mažos, tai gaunasi, kad pas mus santykinai labai brangūs degalai, alkoholis, šiluma. Pajamas nesunku pasididinti su darbdaviu kartu slepiant mokesčius ir pasidalijant naudą. Trumpai tariant, pajamos Rytų Europos lygio, o energija, alkoholis ir tabakas (tame tarpe ir akcizai) – Vakarų Europos lygio. Taigi, pagrindinė priežastis yra ekonominė. Antra – Lietuvos gyventojai nesusitapatina su valstybe, valdžia. Daugumos žmonių požiūriu valstybė – tai Seimo, Vyriausybės „nuosavybė“. Taigi nėra suvokimo, kad mokesčiai ir bendra gerovė (mokyklos, poliklinikos, policija, keliai ir t.t. ) – gyventojų bendras reikalas, todėl yra pareiga ir natūralus poreikis juos palaikyti. Čia yra pilietiškumo stoka. Priežastis, matyt, slypi gana trumpame Lietuvos, kaip atkurtos demokratinės valstybės, egzistavimo laikotarpyje. Sovietinė valstybė buvo ta struktūra, kurios niekas nepuoselėjo, o vogti, nusukti ir sukombinuoti valstybės sąskaita buvo norma.
- Neretai žmonės mano, kad apgaudami valstybę jie patys nei jų aplinka nenukenčia. Ką tokiems piliečiams pasakytumėte?
– Pasakyčiau taip: „Pagalvokite, kas būtų, jeigu visi taip elgtųsi? Dingtų policija, mokyklos, darželiai, poliklinikos, ligoninės, pensijos, gatvių apšvietimas, keliai būtų neremontuojami, gamta nesaugoma ir t.t. Jeigu suprantate bendrus žmonių poreikius – pasistenkite nors kiek daugiau, nors truputėlį daugiau, prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Jūsų aplinka nesibaigia ties jūsų būsto durimis. O jeigu galvojate, kad mūsų mokesčius nesąžiningai pasisavina politikai – patikėkite, ateis laikas ir jie už tai sumokės. Visuomenės tolerancija korupcijai ir nesąžiningam elgesiui valdžioje mažėja, teismai ir kitos teisėtvarkos institucijos bus priverstos iki galo atlikti savo darbą.“
- Jūsų aljansas vienija įmones, kurios verčiasi akcizinėmis prekėmis. Būtent šios prekės neretai Lietuvoje yra įsigyjamos kontrabandos keliu. Kaip reikėtų su šiuo reiškiniu kovoti? Kodėl iki šiol mums nepavyksta visiškai panaikinti kontrabandos problemos?
– Lietuvoje labai iškreiptas akcizo dydžio ir pajamų santykis. Akcizinės prekės, lyginant su pajamomis, labai brangios. Pajamos vienos iš mažiausių ES, o akcizų tarifai (pvz. alkoholiui) daug kur didesni net už ES vidurkį.
- Dalis visuomenės pati neperka kontrabandinių prekių, neslepia mokesčių, tačiau žino apie taip besielgiančius šeimos narius, draugus, giminaičius ir tyli. Kaip pilietiškam žmogui reikėtų elgtis tokioje situacijoje? Ar vertėtų rekomenduoti iškart kreiptis į atitinkamas institucijas, ar pirmiausia bandyti su pačiu žmogumi kalbėti apie jo elgesio žalą?
– Manau, kad tol, kol šešėlinis verslas yra norma, pagrindinis pilietiško žmogaus uždavinys – pabandyti pakeisti kitų žmonių požiūrį, t.y. kalbėti su juo apie jo elgesio žalą. Kai toleruojantys šešėlinį verslą taps mažuma – tada jau bus galima efektyviau panaudoti ir baudžiamąsias priemones.
