Ką apie tokius valdžios užmojus mano Lietuvos ekonomistai?
Gitanas Nausėda: „Maišome ne tuo šaukšteliu“
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda – griežtas. Jo manymu, Vyriausybės planas – pirmadienio lygio.
„Vyriausybės programos planas yra pirmadienio lygio. Ta prasme, kad pirmadienį mes girdėjome tikrąjį planą, po to pasirodė tie visi „feikai“, kuriais mes patikėjome, dabar vėl grįžtame prie pirmadienio plano.
Bendras vaizdas: kol kas yra nuosaiki evoliucinė mokesčių reforma, nors taip gal jos ir nepavadinčiau. Veikiau tai tiesiog evoliucinis mokesčių pertvarkymas. Tačiau jei norime esminio proveržio investicinėje terpėje, reikia sprendimus daryti ne arbatos šaukšteliu, bet bent jau sriubos šaukštu.
Šitokių arbatos šaukštelių sprendimų yra per mažai, jų nepastebės investuotojų bendruomenė ir toliau mes liksime Estijos šešėlyje, kuri turi kur kas ryškesnių mokesčių sistemos bruožų“, – griežtai apie Vyriausybės programos planą kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, gali būti, kad Vyriausybė taip neryžtingai imdamasi plano įgyvendinimo priemonių nepasieks esminių pokyčių:“Bijau, kad tokiomis nežymiomis priemonėmis mes nesugebėsime sukelti esminių pokyčių, o jų nesukėlę toliau jusime investicijų badą. Ir jei smulkųjį verslą nuo mokesčių norime atleisti vieniems metams, reikėtų tai daryti bent trejiems metams ir tai tikrai nekainuotų didelių pinigų“, – būti ryžtingesniems patarė ekonomistas.
Vis dėlto, jo nuomone, programos planas nėra toks jau blogas ar prastas, tiesiog kol kas nėra panašus į tai, ką prieš rinkimus žadėjo Valstiečių ir žaliųjų partija.
Žilvinas Šilėnas: „Tikėjausi daugiau“
Laisvosios rinkos instituto prezidentas ekonomistas Žilvinas Šilėnas taip pat iš naujosios valdžios tikėjosi daugiau.
„Jeigu kalbame apie investicijų pritraukimą, ekonominės veiklos paskatinimą ir biurokratinės veiklos mažinimą, aš tikėjausi stipresnių ir drąsesnių priemonių. Man neramu, kad daugelis gerų iniciatyvų parašoma, lyg neaišku, ar jos išvis bus įgyvendintos. Tai šiek tiek nuvylė“, – žodžių į vatą nevyniodamas apie Vyriausybės programos planą kalbėjo Ž.Šilėnas.
Jo teigimu, negerai, kad kai kurių reformų terminai nukreipti į Vyriausybės kadencijos pabaigą.
„Yra dalykų, kuriems analizuoti tikrai nereikia kelerių metų. Net jei kalbėtume apie „Sodros“ lubas, viskas jau išanalizuota, tam nereikia dvejų metų. Būtų gerai, kad pakviestų rytoj visas asociacijas, verslo konsultantus, tada visi savo analizes pateiktų per savaitę.
Aš bijau, kad ištęsti terminai reiškia, kad tokios užduotys išvis nebus įvykdytos“, – sakė ekonomistas.
Kaip pastebėjo Ž.Šilėnas, programos plane labai dažnai vartojami tam tikri žodžiai, kurie sukelia neaiškumų.
„Dalis tam tikrų dalykų yra paminėti ne kaip dalykai, kurie bus daromi, o visur slepiasi žodis „išanalizuosime“, „įsivertinsime“. Pavyzdžiui, „Sodros“ įmokų sujungimas. Nepasakoma, kad jos bus sujungiamos, o sakoma, kad bus analizuojama“, – pastebėjo specialistas.
Ekonomisto manymu, į Vyriausybės programos planą turėjo būti įtrauktas punktas apie „Sodros“ įmokų lubas.
„Dabar ten galime matyti magišką frazę: „Išanalizuoti galimybes taikyti „Sodros“ įmokų ribas.“ O turėtų būti – ne išanalizuoti, o taikyti, ir tiek“, – sakė specialistas.
Jekaterina Rojaka: „Svarbiausia – ne planas“
DNB banko ekonomistės, finansų analitikės Jekaterinos Rojakos nuomone, dabar svarbiausia yra ne planas, o tai, kaip viskas bus įgyvendinta.
„Mano nuomone, šis planas ganėtinai išsamus ir ambicingas, tačiau svarbiausia – priemonės, kuriomis jis bus įgyvendintas, o jų mes kol kas nelabai turime. Dabar tai labiau yra tikslų deklaravimas, o ne konkrečios priemonės, siūlymai“, – apie Vyriausybės programos planą kalbėjo analitikė.
Kaip teigė ekonomistė, bendras programos plano vaizdas neblogas: „Visos skylės, kurios svarbios ekonomistams ir verslui, programos plane yra paminėtos. Manyčiau, svarbiausia ne planas, jis yra tik gera pradžia, bet būtent priemonės, kaip jos bus pasiektos ir kada.“
Moteris taip pat pastebėjo, kad plane dominuoja ilgalaikiai tikslai.
„Daugiausia plane – ilgalaikiai tikslai. Jie taip pat yra labai svarbūs ir jiems reikalinga labai atsargiai parinkta strategija, kaip jie bus įgyvendinami“, – sakė J.Rojaka.
Programos plane ekonomistė pasigedo tam tikrų dalykų: „Nebuvo paminėta, tačiau Lietuvai yra aktuali moterų galimybė grįžti iš motinystės atostogų anksčiau, nei yra dabar. Tai galėtų būti įtraukta ir vėliau.“
Ekonomistę nudžiugino centralizuotos IT sistemos ir nacionalinio paslaugų centro kūrimas.
„Tai yra labai svarbu. Inovacijos greitai skverbiasi į viešąjį sektorių ir verslą. Šiuo metu nesuderintai sistemų veiklai Lietuvoje eikvojami dideli pinigai ir tai yra labai neefektyvu. O jei turėsime tokią sistemą kaip Estijoje, tai prisijungę prie vienos sistemos mes matysime daug duomenų. Viskas veiks daug efektyviau ir taupiau negu šiuo metu Lietuvoje“, – sakė J.Rojaka.
