Jie, atlikdami technines ir monotoniškas užduotis, specialistams suteikia progą susitelkti į kūrybinius darbus ir procesus, kuriančius aukštą pridėtinę vertę.
Robotai padeda išvengti rutinos
Robotai, dirbdami paslaugų centrų sektoriuje, didžiausią naudą teikia perimdami rutina virtusius darbus – atlieka pasikartojančias, labai paprastas ir aiškias užduotis, tokias kaip kopijavimas ar duomenų apdorojimas. Tik kompiuterių ekranuose „matomi“ darbuotojai gali atlikti ir sudėtingesnes užduotis, viena iš jų – laiškų, skirtų klientams, kūrimas.
Šiuo metu mano komandoje „Danske Bank“ Globalių paslaugų centre dirba trys robotai, draugiškai vadinami Robertais. 10 val. ryto pažadintas robotas prisijungia prie sistemos, patikrina, ar yra svarbių įvykių, atrenka banko klientams aktualią informaciją. Pasikliaudamas filtrais ir savo atmintimi, robotas parenka atitinkamą tekstą, įklijuoja informaciją į laiško šabloną, suformuoja laišką ir išsiunčia jį darbuotojui, kuris yra atsakingas už tokių laiškų patikrinimą.
Tiesa, jeigu laiškas nestandartinis, reikalinga papildoma žmogaus pagalba. Konsultacijų kompanijos „McKinsey&Company“ duomenimis, dėl vykstančios robotizacijos finansų sektoriuje atsirado galimybė automatizuoti 43 proc. darbo laiko. Nors šis skaičius yra pakankamai didelis, įgyvendinti pokyčius praktiškai yra kur kas sunkiau – automatizavimą gali apsunkinti techninės galimybės, papildomi kaštai ar teisinis reguliavimas.
Robotas darbe 11 kartų greitesnis už žmogų
Išmanieji kolegos kai kuriais atvejais žymiai lenkia žmones ir yra pranašesni lyginant tam tikrų darbų atlikimo greitį ir kokybę. Praktika rodo, kad robotai vienuolika kartų greičiau gali surinkti ir perkelti duomenis, o dirbdami pagal tą patį algoritmą – išvengti klaidų. Dar vienas iš robotų privalumų – galimybė dirbti bet kuriuo paros metu. Pavyzdžiui, ataskaitas darbuotojams jie gali paruošti prieš prasidedant darbo dienai, taip pastebimai palengvindami darbų planavimą ir sutrumpindami pasiruošimo jiems laiką.
Nors didelių kasdienių iššūkių dirbant su robotais įprastai nekyla, visuomet reikia turėti planą B – iš anksto numatyti tolimesnius veiksmus, jeigu robotas „susirgtų“, reikiamu laiku „nepasirodytų darbe“ ir neatliktų užduoties. Tokių iššūkių pasitaiko itin retai, tačiau tuomet naudojamos instrukcijos, parodančios, kaip procesai buvo vykdomi prieš tai, tad darbus gali sėkmingai užbaigti kiti darbuotojai.
Kritinio mąstymo ir kūrybiškumo svarba
Dėl pasikeitimų darbo rinkoje ir kitokio užduočių pasiskirstymo, keičiasi ir kompetencijos, kurių tikimasi iš darbuotojų. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020 metais, palyginti su 2015-aisiais, pirmoje darbo rinkoje reikalingų kompetencijų vietoje išliks kompleksinių problemų sprendimas. Robotams perimant elementarius darbus, darbuotojai vis dažniau dirbs su nestandartinėmis situacijomis bei jų sprendimais. Antroje vietoje liks kritinis mąstymas, o į trečiąją iš dešimtosios pakils kūrybiškumas. Taip pat ypač svarbūs išlieka vadovavimo, koordinavimo, sprendimų priėmimo, gero aptarnavimo ir derybiniai gebėjimai.
Remiantis žmogiškųjų išteklių valdymo kompanijos „ManpowerGroup“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 18 tūkst. darbdavių iš 43 valstybių ir buvo siekiama įvertinti robotizacijos įtaką verslui, net 64 proc. įmonių atstovų teigė, kad robotų atsiradimas nesumažins darbuotojų skaičiaus ir darbuotojai galės susikoncentruoti į aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbų atlikimą. Šviesi ateitis laukia IT darbuotojų (planuojamas 26 proc. augimas),
žmogiškųjų išteklių valdymo srities specialistų (galimas 20 proc. augimas) bei klientų aptarnavimo srities darbuotojų (planuojamas 15 proc. augimas). Tiesa, kiekvienas darbuotojas turėtų pagalvoti, kaip robotų atėjimas į darbo rinką galėtų paveikti jo sritį, kuria kryptimi reikėtų tobulėti.
Komentaro autorė – Lina Pivoriūtė-Palubinskienė, „Danske Bank“ investicinių paslaugų administravimo departamento komandų vadovė
