Tačiau tai nereiškia, kad jau rytoj prasidės sunkmetis. Ko tikėtis pasaulio, Baltijos šalių ekonomikoms, penktąjį sykį vykusiame „Swedbank“ ekonomikos forume svarstė banko vyriausieji ekonomistai iš Baltijos šalių, Norvegijos ir Švedijos.
Pirma. Per 40 metų – 200 metų patirtis
Forume kalbėjusi „Swedbank“ grupės vyriausioji ekonomistė, Makroekonominių tyrimų tarnybos vadovė Anna Breman papasakojo tikrą istoriją, nutikusią Švedijoje 1820-ųjų spalio 28-ąją. Tą dieną trejų metų mergaitė ir jos brolis pirmieji stovėjo prie vienų durų nusidriekusioje eilėje. Kai durys atsivėrė, trimetė buvo pirmoji įėjusi į pastatą. Ji atidarė taupomąją sąskaitą, į kurią įdėjo 12 šilingų. Jos brolio sąskaitoje, kurios numeris buvo antrasis, taip pat buvo 12 šilingų.
12 šilingų tai tas pats, kas šiandien trys eurai.
„Šią istoriją pasakoju dėl to, kad parodyčiau, jog anksčiau Švedija buvo labai neturtinga. Palyginti su skaičiais prieš 200 metų, dabar Švedijoje bendrasis vidaus produktas 25 kartus didesnis. Šis rodiklis kasmet kildavo po 2 procentus. Švedijos ekonomika nuosekliai augo 200 pastarųjų metų. Dabar tą patį matome ir kitose šalyse. Šiuo metu Kinija 90 kartų turtingesnė nei buvo prieš 40 metų. BVP gyventojui, žinoma, mažesnis nei švedų, tačiau per 40 metų Kinija nuėjo tokį kelią, kurį Švedija nuėjo per 200 metų“, – kalbėjo „Swedbank“ grupės vyriausioji ekonomistė A.Breman.
Viena valstybių, kuri, anot pranešėjos, šiek tiek nervinasi dėl tokio Kinijos augimo – JAV. Tad, A.Breman teigimu, kyla klausimas, kaip keisis ši situacija, kai į areną įžengė tokiu greičiu auganti Kinija, nors iki šiol čia dominavo JAV.
Antra. Karo rizika lieka
Vis dėlto, ekonomistė atkreipė dėmesį, kad Kinija ir JAV sutarė, jog kol kas Kinijos prekės papildomais tarifais nebus apmokestintos.
„Tačiau prekybos karo rizika lieka, – neatmeta A.Breman. – O prekybos kare laimėtojų nėra: jei jis būtų paskelbtas, poveikį pajustume visi. Ištikus finansų krizei, visi bijo vartoti, investuoti, dingsta pasitikėjimas ekonomika. Akivaizdu, kad prekes apmokestinus papildomais tarifais, kils prekių kainos galutiniam vartotojui, o šis ims mažiau išlaidauti. Reikia paminėti ir poveikį prekybos srautams“.
Kol kas galime būti sąlyginai ramūs, nes, kaip teigė „Swedbank“ grupės vyriausioji ekonomistė,
dabar esame tokioje padėtyje, kai daug kalbama, tačiau veiksmų nesiimama. Tad žmonės vis dar turi pasitikėjimo, rinkose padėtis normali.
Trečia. Kalbos apie jėgos panaudojimą veikia rinką
Įprasta, jog tvyrant geopolitinei įtampai, kyla naftos kainos. Tai sukelia infliaciją, ši – aukštesnes palūkanų normas, o jos apsunkina skolinimąsi vartotojams.
Šiandien imtis veiksmų vis graso Šiaurės Korėja, Iranas. Tokie momentai, pasak A.Breman, taip pat veikia rinką, tik jų poveikis – trumpalaikis.
Ketvirta. Euro zona gali augti ir pasivyti JAV
Kai 2008-2009 m. pasaulį apėmė finansų krizė, pirmiausia ją pajuto JAV. Tačiau būtent ši šalis jau nuo 2009 m. ėmė rodyti atsigavimo ženklus. Anot A.Breman, jei JAV augs ir šią vasarą, tai bus ilgiausias augimo laikotarpis per visą JAV ekonomikos istoriją.
„Suprantama, kažkada bus ir recesija. Vis dėlto manoma, kad būsima krizė bus silpnesnė nei ankstesnioji“, – prognozavo ekonomistė.
Vertindama euro zonos padėtį ji buvo optimistė. „Euro zoną krizė ištiko 2009-aisiais, po – dar ir
2010-2011-aisiais. Atsigavimas buvo labai lėtas, tačiau dabar euro zona neblogai tvarkosi: namų ūkiai išsimokėję skolas, anksčiau Europos pietūs buvo nekonkurencingi, tačiau dabar jie pasitaisę. Dar keletą metų ES valstybės gali labai normaliai augti ir pasivyti JAV“, – kalbėjo A.Breman.
Penkta. Infliacija - arti ECB tikslo
Visi duomenys rodo, kad dabar pinigai kainuoja pigiausiai. Tačiau per daugybę metų Kinija turi einamosios sąskaitos deficitą. Todėl galima teigti, kad šiek tiek mažėja laisvų pinigų kiekis, be to, Kinija sensta, todėl pinigai nukreipiami į kitas sritis. Tai – „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio įžvalgos.
Kalbėdamas apie euro zonos ekonomiką, jis atkreipė dėmesį, kad euro zonoje infliacijos tikslai beveik pasiekti (ECB tikslas – 2 proc.). „Rinka tarsi tikisi, kad vidutinė infliacija per artimiausius metus bus 1,7-1,8 proc. O tai – jau ECB standartas“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tai reiškia, kad ECB turės mažiau argumentų spausdinti daugiau pinigų.
Šešta. Pavojingai kartojamos Graikijos klaidos
N.Mačiulis pateikė duomenų, pagal kuriuos matyti, kad rinka tiki, jog per artimiausius tris mėnesius EURIBOR išliks tokia, kaip yra dabar. Tikima, kad palūkanų norma augs, bet tai bus labai lėtas ir nežymus procesas, o per artimiausią dešimtmetį laikysis apie 1 procentą.
„Tačiau tai – mažai tikėtina. Ilgalaikius lūkesčius taip žemai laiko ne tik ekonominiai, bet ir geopolitiniai faktoriai. Visai neseniai atrodė, kad, pavyzdžiui, Italijoje viskas bus gerai. Tačiau ten situacija tampa panaši į Graikiją. Tik mastas didesnis. Kvailiojimas politikos srityje skamba labai gerai – pavyzdžiui, sumažinsime pensinį amžių, padidinsime algą. Tačiau iš tiesų tai – labai pavojingi dalykai. Mane stebina, kad Graikijos pamokos jau pamirštos“, – kalbėjo ekonomistas.
Septinta. Rusijos ūkis kyla, bet pernelyg lėtai
O štai Rusijos ekonomika 2016 m. pabaigoje-2017m. pradžioje liovėsi smukti. Pernai fiksuotas 1,5 proc. šios šalies ūkio augimas. „Tiesa, kalbant apie Rusijos ekonomiką – tai nėra didelis augimas, tačiau, kaip bebūtų, tai – kilimas aukštyn. Tai, kad Rusijos ekonomika atsiplėšė nuo sąstingio – viena gerųjų naujienų. Ten gerėja padėtis ir darbo rinkoje, pradėjo augti pajamos, o tai veikia mažmeninius pardavimus“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Makroekonominių tyrimų tarnybos vadovas Baltijos šalyse Martinis Kazakas.
Jis spėjo, kad būtų galima kalbėti, jog ir toliau Rusijos ūkis rodys 1-2 proc. BVP kilimą. Ir čia pat pateikė skaičius, jog realiosios pajamos dabar – 10 proc. mažesnis, nei buvo 2007 metais. Vadinasi, tuo atveju, jei Rusijos ūkis kyla 1-2 proc. per metus, tokio augimo gyventojai nepajus. Anot M.Kazako, reikia turėti omenyje, kad šalies institucijos dirba neefektyviai, nestinga korupcijos.
Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasaulio ekonomikoje Rusijos dalis per kelerius metus susitraukė. O norint būti politiškai aktyviu veikėju, tokie pokyčiai – ne į naudą.
Aštunta. Branduolinė energetika – jau praeitis
„Šiandien atsinaujinantys energijos šaltiniai – be galo paklausūs. Kas sykis, kai pradedamas vykdyti naujas saulės energetikos projektas, jis išstumia kitus. Be to, nauji projektai paprastai įgyvendinami mažesnėmis sąnaudomis. Jei prieš penkerius metus saulės energijos pagaminta megavatvalandė kainavo 160 JAV dolerių už megavatvalandę, tai dabar, naujausio JAE įgyvendinamo projekto megavatvalandės kaina 24 JAV doleriai“, – skaičiavo „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos Øysteinas Børsumas.
Panašios tendencijos pastebimos ir vėjo energetikoje. Prieš metus per du mėnesius vėjo energetikos sąnaudos sumažėjo 30-40 procentų. Dabar, pasak Ø.Børsumo, mažėjimo tendencija greičiausiai dar ryškesnė.
Jo teigimu, kainos mažėja, nes įgyta daugiau patirties, pinga šio sektoriaus finansavimas. „Po kelių metų į branduolinę energetiką nebebus apskritai investuojama, nes itin daug investicijų skiriama atsinaujinantiems šaltiniams“, – viešėdamas Lietuvoje kalbėjo „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos.
Apie tai, jog investicijos į tas sritis, kurios remia tvarią plėtrą, yra verčiausios dėmesio, kalbėjo ir jo kolegė A.Breman. Ekonomistės duomenimis, per artimiausius 20 metų į atsinaujinančius išteklius bus investuota 650 mlrd. JAV dolerių. Jau dabar nemažai fondų investuoja tik į tas kompanijas, kurios įrodo, kad jų verslo modelis – tvarus.
