Rekomendacijos Lietuvai apima veiksmus 2018-2019 m. mokesčių ir pensijų, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei produktyvumo didinimo srityse.
Siekiant pagerinti Lietuvos biudžeto galimybes imtis veiksmingesnės socialinės politikos bei didinti viešąsias investicijas, EK rekomenduoja gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę įtraukiant šaltinius, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui. Nors nuo 2018 m. įsigaliojusi pensijų indeksavimo formulė turėtų užtikrinti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą, tačiau Komisija rekomenduoja spręsti pensijų adekvatumo problemą, kuri Lietuvoje yra viena opiausių ES.
Švietimo sistema nepakankamai atsižvelgia į darbo rinkos poreikius, o nepakankama kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla yra vis didesnis iššūkis. Atsižvelgiant į dėl nepalankių demografinių tendencijų ir emigracijos sparčiai mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių, investicijos į žmogiškąjį kapitalą per švietimo ir mokymo sistemas tampa vis svarbesnėmis. Todėl Lietuvai rekomenduojama gerinti švietimo sistemos, įskaitant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kokybę, efektyvumą bei atitiktį darbo rinkos poreikiams.
Nepaisant besiimamų žingsnių stiprinti socialinę apsaugą, pajamų nelygybė bei skurdas Lietuvoje išlieka vieni didžiausių ES, o mokesčių ir socialinių išmokų sistema yra viena iš silpniausių pagal korekcinę galią. Todėl Lietuvai rekomenduojama ir toliau tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą, kad ji geriau susidorotų su šiais iššūkiais. EK taip pat rekomenduoja gerinti sveikatos apsaugos sistemą daugiau dėmesio skiriant ligų prevencijai (taip pat ir vietos lygmeniu), gerinant gydymo prieinamumą bei kokybę ir skatinant ambulatorinį gydymą.
Lietuvai rekomenduojama labiau skatinti produktyvumo augimą. Praeitais metais produktyvumas stipriai paaugo, o jį labiausiai paskatino privačių investicijų didėjimas. Tačiau taip pat svarbu didinti viešųjų investicijų efektyvumą bei gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimą, siekiant geriau ir efektyviau naudoti viešąsias priemones, skatinančias mokslo ir verslo bendradarbiavimą šioje srityje.
Pagal jau skelbtą EK parengtą pavasario Lietuvos ekonomikos prognozę laikas reformų vykdymui palankus. 2017 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas pasiekė 3,8 proc. bei turėtų išlikti aukštas ir ateityje. Prognozuojama, kad šiemet BVP kils 3,1 proc., 2019 m. – 2,7 procento. Taip pat prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės iki 7,1 proc. 2017 m., 6,8 proc. 2018 m. ir iki 6,7 proc. 2019 m. Planuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks perteklinis.
EK rekomendacijas valstybėms narėms svarstys ir tvirtins ES Taryba bei Europos Vadovų Taryba. Tuomet valstybės narės turės rekomendacijas įgyvendinti ir įtraukti jas į 2017–2018 m. nacionalinės politikos ir biudžeto planus.
Siūlo 149 mlrd. eurų biudžetą
EK trečiadienį pasiūlė 149 mlrd. eurų biudžetą 2019-iesiems, tokiu būdu pradėdama paprastai ilgas ir sudėtingas derybas dėl Europos ES biudžeto.
ES valstybės narės pastaruoju metu pradėjo ir derybas dėl Sąjungos biudžeto po 2020-ųjų, kuris turi atitikti naujus prioritetus, pavyzdžiui, saugumą ir migraciją, be to, valstybės turės užkamšyti ir didelę biudžeto skylę, kuri atsiras po Jungtinės Karalystės pasitraukimo.
Komisija 2019-iesiems siūlo 3 proc. didesnį biudžetą iš dalies dėl pradėsiančių veikti naujų programų, sutartų pagal dabartinį ilgalaikį biudžeto planą, teigia EK.
„Mes siūlome ambicingą biudžetą, kuris toliau rems mūsų prioritetus – investicijas, darbo vietų kūrimą, jaunimo, solidarumo ir saugumo programas“, – sakė ES biudžeto komisaras Guentheris Oettingeris, rašo naujienų agentūra ELTA.
Didžioji dalis ES surinktų pinigų grįžta į 28 valstybes nares, pradedant subsidijomis žemės ūkiui, parama ekonomiškai silpnesniems regionams bei baigiant švietimo programomis.
Siūlomame biudžeto projekte daroma prielaida, kad Jungtinė Karalystė prie biudžeto kaip visateisė ES narė prisidės iki 2020 m. pabaigos, teigia EK. Šalis oficialiai ES paliks kitų metų kovo mėnesį.
