Nors bankų siūlomos indėlių palūkanos pasiekė rekordines žemumas, Lietuvos gyventojai kol kas nelaužo galvos, kur padėti pinigus, – jie lieka gulėti sąskaitose. Negana to, indėlių suma pernai dar padidėjo.
Lietuvos bankas spėja, kad šiais metais indėlių suma bankuose dar labiau išaugs. „Prieš įvedant eurą gyventojai, norėdami išvengti valiutos keitimo rūpesčių, gali būti linkę namuose saugomas lėšas perkelti į bankus“, – teigiama metinėje bankų apžvalgoje.
Pasak Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, kaimynių Baltijos valstybių patirtis parodė, kad gyventojų, įmonių ir kai kurių finansų tarpininkų indėliai prieš euro įvedimo datą ryškiai padidėjo.
Pavyzdžiui, Estijoje 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, prieš įvedant eurą, indėliai augo sparčiau (6 proc.) negu atitinkamą laikotarpį prieš metus (4 proc.). Latvijoje euro išvakarėse, per paskutinį 2013 m. ketvirtį, indėliai augo apie 12 proc., o likus metams iki euro augimas sudarė apie 4 proc.
„Mums artimų užsienio šalių euro įvedimo patirtis parodė, kad indėliai galbūt didės sparčiau negu įprasta, o tam greičiausiai turės įtakos noras išvengti valiutos keitimo rūpesčių“, – apibendrino V.Rutkauskas.
Kai kurie analitikai mano, kad indėlių pagausės ir dėl to, jog dalis gyventojų taip atsikratys šešėliniu būdu uždirbtų ar sukauptų litų. Tiesa, čia irgi yra apribojimų.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas abejoja, ar euro įvedimo išvakarėse bankuose labai padidės indėlių. „Jei žmogus linkęs laikyti santaupas kitur, abejoju, ar jis pakeis įpročius euro įvedimo išvakarėse“, – sakė S.Kropas.
Didžiąją bankų įsipareigojimų dalį (47,6 mlrd. litų) sudarė bankų Lietuvoje pritraukiami klientų indėliai.
Nors bankai teigia atsukę paskolų čiaupus, statistika sako ką kita. Praėjusiais metais bankų suteiktos paskolos sudarė 51 mlrd. litų.
Palyginti su 2013 m. pradžia, paskolų portfelis padidėjo tik 0,4 proc. Tačiau privačioms įmonėms išduotų paskolų portfelis susitraukė 3,2 proc.
Praėjusių metų pabaigoje bankų paskolos privačioms įmonėms sudarė 23,6 milijardo litų. Pastebima, kad įmonės mažiau naudojasi kredito linijomis, o daugiau investuoja savo uždirbtus pinigus.
Šiemet bankai irgi negali pasigirti dideliais laimėjimais paskolų fronte. Portfelis išaugo tik simboliškai.
„Krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas. Pasak jo, didelio proveržio nereikėtų tikėtis ir vėliau.
„Paskolų portfelio susitraukimas natūralus. Apskritai rizikingos arba be jokios istorijos kompanijos negalės bankuose gauti paskolų. Bankai – ne rizikos fondas, vien su idėja kreiptis jau nevertės“, – įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Tiesa, Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai nurodė, kad paskolų paklausa didėja. Bankų vertinimu, paskolų portfelis per šiuos metus padidės nuo 1 iki 6 proc. Verslas ir gyventojai bus tie sektoriai, kuriuos bankai bus linkę kredituoti daugiausia.
Daugiabučių namų statyba atsigauna jau ne pirmus metus, bet naujakuriai taip pat kol kas linkę skolintis iš giminaičių, o ne iš bankų. Todėl, pavyzdžiui, išduotų būsto paskolų per metus padaugėjo tik 0,7 proc. Tiesa, tai pirmas augimas nuo 2008 metų.
Per metus būsto paskolų portfelis padidėjo 128,7 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. litų. Bet Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais metais gyventojai būstui jau skolinsis drąsiau. O tam sąlygas sudarys augantis šalies ūkis, didėjanti gamyba.
Rinkos prievaizdai pastebėjo, kad didėja konkurencija tarp bankų, šiek tiek švelnėja skolinimosi sąlygos. Todėl tikimasi, kad būsto paklausa didės kartu su paskolų portfeliu.
Pasak Lietuvos banko atstovo V.Rutkausko, kelerius pastaruosius metus po krizės privataus sektoriaus finansinė padėtis gerėjo: daugėjo darbuotojų, augo vidutinis darbo užmokestis. „Tačiau gyventojai išliko atsargūs, neskubėjo didinti vartojimo ar investicijų, tad galimybės taupyti didėjo“, – sakė V.Rutkauskas.
Tačiau kol kas tik nedidelė dalis sandorių yra kredituojama: 2008 m. apie pusę sandorių buvo finansuojama iš bankų gautomis paskolomis, o šiuo metu tokių sandorių yra apie 27 proc.
„Taigi kur kas didesnė dalis sandorių būsto rinkoje finansuojama nuosavomis lėšomis, kurių gyventojai turi sukaupę išties nemažai“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas.
Užtat krizės metais suvešėjusios blogos paskolos sparčiai nyksta. Neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo 2,6 proc. punkto – iki 11 proc. Ekonomikos sunkmečio metu, 2010-aisiais, neveiksnių paskolų rodiklis siekė 19,4 proc., o specialieji atidėjiniai sudarė 8,4 proc. paskolų portfelio.
„Nors blogų paskolų ir mažėja, jų skaičius vis dar yra pernelyg didelis. Tai lemia ir ilgai trunkančios bankroto procedūros“, – teigė S.Kropas. Jo įsitikinimu, blogų paskolų dalis turi būti ne didesnė nei du procentai, taigi penkis kartus mažesnė nei dabar.
Tiesa, bankai jau pastebėjo, kad skolininkų finansinė būklė gerėja, o krizės metais pradėti išieškojimai baigiasi. Beje, paskolų portfelio kokybė gerėja nuo 2012 m. vidurio.
Praėjusiais metais šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. litų pelno – tai 70,3 mln., arba 9,8 proc., daugiau nei 2012 metais. Pernai pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai.
Statistika rodo, kad bankai vis mažiau uždirba iš palūkanų. Todėl jie puolė didinti paslaugų įkainių, prabilta ir apie indėlių apmokestinimą. Daugiausia išaugo įkainiai už operacijas grynaisiais pinigais, kai kur net iki šešių ar aštuonių litų. Dėl to pasipiktino bankų klientai.
Tačiau bankai iš to skaičiuoja didesnes pajamas. Pavyzdžiui, paslaugų ir komisinių pajamos 2013 m., palyginti su 2012 m., ūgtelėjo 38,5 mln. litų (6,3 proc.) – iki 652,1 mln. litų.
Tiesa, tai siejama ir su verslininkų aktyvumu: stiebiantis ekonomikai didėja bankų paslaugų paklausa, operacijų apimtis.
Pasiruošimas euro įvedimui komerciniams bankams kainuos 200 milijonų litų. Be to, dar daugiau išbandymų bankų laukia, kai įsigalios naujos ES bankų priežiūros taisyklės.
Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Aldona Jočienė spėjo, kad dramatiškos įtakos bankų pelningumui nebus.
„Bendra europinė bankų priežiūra pradės veikti šių metų lapkričio mėnesį – dviem mėnesiais anksčiau, nei planuojamas Lietuvos stojimas į euro zoną“, – sakė ji.
Tikėtina, kad dėl pasikeitusio priežiūros modelio keisis ir bankų mokami metiniai priežiūros mokesčiai. Tačiau kol kas nėra aišku, kokio dydžio jie bus.
Prieš kelerius metus prasidėjęs bankų skyrių uždarymo vajus tęsėsi ir pernai, ir šįmet. Mat bankai, siekdami mažinti operacines išlaidas, klientus skatina naudotis elektronine bankininkyste. Todėl dalis bankų mažina ir planuoja ateityje mažinti klientų aptarnavimo padalinių skaičių, nes „gyvos“ operacijos tik brangsta.
Pernai bankų operacinės išlaidos, palyginti su 2012 m., išaugo 7,3 proc. – iki 1,1 mlrd. litų., o bendrosios ir administracinės augo 10,1 proc., personalo išlaikymo išlaidos – 4,9 proc.
Bankams nemažai kainuos ir euro įvedimas. Teks įdiegti naujas sistemas, kai kur priimti naujų darbuotojų ar perskirstyti senuosius.
„Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas“, – sakė S.Kropas. Pasak jo, pokyčiai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą.
Kredito unijose ir toliau vyksta apsivalymas. Iš kai kurių unijų atimtos licencijos arba apribota jų veikla. Daugiausia prievaizdų dėmesio sulaukė didžiuosiuose miestuose veikiančios kredito unijos. Lietuvos bankas mano, kad jos, pasirinkusios agresyvią veiklos strategiją, tolsta nuo klasikinio kooperacijos pagrindais grįsto kredito unijos veiklos modelio.
Daugiausia kliūva tai, kad unijos siūlo dideles palūkanas už indėlius, pritraukia naujų narių, kuriems rūpi, anot Lietuvos banko, tik asmeninė nauda. Todėl smūgiai kredito unijoms lėtino indėlių augimą ir turtą. Pavyzdžiui, terminuotųjų indėlių unijose sumažėjo 10,5 proc., palyginti su 2012-aisiais. 8,5 proc. sumažėjo išduotų paskolų skaičius, tačiau unijų narių indėlių daugėjo.
Kita vertus, kartu mažėjo rizikingomis laikytų ir didelių paskolų dalis.
2013 m. ketvirtąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 3,8 proc., o per metus – 4,3 proc. ir, 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 2,8 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus – 2,6 proc.).
Kapitalas didesnis, nei reikalaujama
Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir jų filialų kapitalo pakankamumas šiuo metu yra didesnis, nei reikalaujama.
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumas sudarė 17,6 proc. ir buvo beveik 2 proc. punktais didesnis nei prieš metus.
Tiesa, rodikliai pagerėjo todėl, kad bankai į kapitalo bazę įtraukė 2012 m. pelną. Mažesniems bankams kapitalo bazės stiprinimas išlieka aktualus.
Likvidumo rodiklis 2014 m. sausio 1 d. sudarė 41,2 proc. ir buvo daugiau kaip 10 proc. punktais didesnis, nei reikalaujama. Be to, bankų sektoriuje buvo pakankama likvidumo atsarga, skirta finansavimo spragai padengti (daugiau kaip 2 kartus didesnė, nei reikalaujama).
Investuoja į obligacijas
2014 m. sausio 1 d. bankų sistemos turtas sudarė 77,6 mlrd. litų. Didžiąją turto dalį (51 mlrd. litų) sudarė klientams suteiktos paskolos, tačiau per metus turtui reikšmingai neaugant didėjo bankų likvidaus turto apimtis.
2013 m. bankų laikomos lėšos Lietuvos banke padidėjo 13 proc. – iki 5 mlrd. litų, investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius per metus išaugo 34 proc. – iki 4,5 mlrd. litų. Taip pat per metus beveik keturis kartus – iki 0,8 mlrd. litų padidėjo investicijos į ES šalių vyriausybių skolos vertybinius popierius.
Investicijos į ES šalių bankų skolos vertybinius popierius per metus išaugo 14 proc. – iki 1,4 mlrd. litų. Visas likvidus turtas 2014 m. sausio 1 d. sudarė net 27 proc. bankų sistemos turto.
2013 metai išsiskyrė rinkos dalyvių kaita: bankrutavo AB Ūkio bankas, veiklą nutraukė AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, pradėjo veikti „Pohjola Bank Plc“ Lietuvos filialas.
Kredito unijų Lietuvoje vis mažiau
2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, jos vienijo daugiau kaip 150,5 tūkst. narių (2013 m. ketvirtąjį ketvirtį narių skaičius padidėjo 2,9 tūkst., o nuo metų pradžios – 4,9 tūkst.).
2013 m. licencijos buvo išduotos dviem kredito unijoms (kredito unijai „Saulėgrąža“ ir Šeimos kredito unijai), o trims unijoms (Nacionalinei kredito unijai ir kredito unijoms „Švyturio taupomoji kasa“ bei „Laikinosios sostinės kreditas“) jos buvo visam laikui atšauktos.
Šių metų sausį Lietuvos banko valdyba visam laikui atšaukė licenciją kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai.
