"Pirma, atsisakius grynųjų, bus nebeįmanoma nulinės palūkanų normos politika, į kurios spąstus pateko visi centriniai bankai po finansinės krizės. Jeigu centriniai bankai nustato palūkanų normą žemiau nulinės ribos, žmonės žvalgosi į grynąją valiutą ieškodami išsigelbėjimo", - teigė K.Rogoffas straipsnyje, kurį spausdina "The Financial Times".
"Antra, būtina atsisakyti visų pirma didelio nominalo banknotų, nes būtent jie dažniausiai naudojami mokesčių vengimo schemose ir kitoje nusikalstamoje veikoje", - pridūrė jis.
K. Rogofas pripažįsta, kad toks žingsnis turi ir kitą pusę. Bankai prarastų pelną, gaunamą iš grynųjų pinigų spausdinimo. Tačiau realiosios valstybės išlaidos bus daug mažesnės nei prarastas pelnas iš pinigų emisijos, nes įvedus tokią priemonę sumažėtų mokesčių vengimo atvejų.
"Visuomenė gali pareikalauti išsaugoti anonimiškumą, kurį teikia grynoji valiuta, pavyzdžiui, kai norima paaukoti ar sumokėti anonimiškai. Tačiau toks anonimiškumas palengvina pinigų panaudojimą narkotikų prekyboje", - tvirtina ekonomistas.
K. Rogofas siūlo pakeisti grynąją valiutą elektronine. Jis pastebi, kad elektroninis apmokėjimo būdas dabar naudojamas netgi nedideliuose sandoriuose.
K. Rogofas pastebi, kad grynųjų pinigų panaikinimas gali būti išties nelengvas uždavinys. Euro zonoje ir JAV teritorijoje apyvartoje cirkuliuoja suma, prilygstanti 4 tūkst. dolerių kiekvienam žmogui; JAV ir Japonijoje 75 proc. valiutos - tai 100 JAV dolerių, arba 10 tūkst. Japonijos jenų vertės banknotai.
Ir vis dėlto didelę dalį grynųjų pinigų valdo nusikalstamos grupuotės, įsitikinęs K. Rogofas.
