Eurai Lietuvoje cirkuliuos nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Kelios minutės po 14 val. Lietuvos laiku sprendimas buvo paskelbtas viešai. Tai buvo pirmasis Italijos pirmininkavimo posėdis. Vadovaujant Sandro Gozi, Italijos valstybės sekretoriui, atsakingam už Europos reikalus, Lietuva buvo priimta į euro zoną.
„Lietuvos prisijungimas prie euro zonos buvo pagrindinis pirmojo posėdžio sprendimas“, - iš karto po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S.Gozi.
Šio sprendimo laukta kone dešimtmetį: nesėkmingai daugelį metų siekusi euro Lietuva ruošiasi tapti 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivedusių eurą.
Lietuva kol kas tampa paskutine ES šalimi, įstojusia į euro zoną, nes nėra kitų valstybių, kurios būtų pasiruošusios prisijungti prie eurą įsivedusių valstybių.
Sveikina patys save
Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė apie tai, jog Lietuva nuo 2015-ųjų tampa euro zonos nare, pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
„Kartu su visais euro entuziastais didžiuojuosi šia diena. Lietuva išlaikė sunkų pasirengimo ir įstojimo į euro zoną egzaminą, - sakė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. - Man asmeniškai tai buvo garbės reikalas. Buvau pasakęs: jei nesugebėsiu įvykdyti šio pažado, atsistatydinsiu“.
Premjeras teigė, kad Lietuva gerai suvokia jos laukiančias pareigas, tačiau į euro zoną devynioliktoji jos narė žengia ne tuščiomis. Atsineša savo ryžtą dirbti ir įgyvendinti Lietuvos, ES tikslus.
A.Butkevičius padėkojo Latvijai ir Estijai, kurios dalijosi savo pasiruošimo euro įvedimui patirtimi.
Premjero žodžiais, „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad pasitikėjimas euru Lietuvoje didėja, 46 proc. gyventojų pasisako už euro įvedimą. „Mūsų laukia aktyvus viešinimo darbas informuojant gyventojus apie euro privalumus“, - tolesnes veiklos gaires nusakė Briuselyje esantis A.Butkevičius.
Jis pasidžiaugė, kad gyventojai nebuvo nuvilti: buvo patvirtintas toks lito keitimo į eurus kursas, kokio ir tikėjosi Lietuva.
„Tai istorinis Lietuvos pasiekimas, kurio nuosekliai siekėme nuo 2009 m., suvaldydami ekonominę krizę ir pasimokydami iš pirmojo nesėkmingo socialdemokratų bandymo įsivesti eurą“, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
Europos Komisijos narys Štefanas Füle, atsakingas už plėtrą ir Europos kaimynystės politiką, pasveikino Lietuvą ir pavadino tai istoriniu sprendimu.
Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Lietuvos narystė euro zonoje – tai dėsningas mūsų valstybės raidos etapas. „Beveik dešimtmetį, nuo pat narystės ES pradžios, Lietuva ėjo į šį tikslą, reformuodama ekonomiką, stiprindama finansų sistemą, kartu kurdama patikimos ir drausmingos šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuos darbus atsakingai tęsime ir būdami euro zonos nariais, kartu sieksime dalytis savo gerąja patirtimi bei išnaudoti Ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamus privalumus“, – sako R.Šadžius.
„Jau po kelių mėnesių įžengdama į euro zoną Lietuva tuo pačiu metu prisijungs ir prie Bankų sąjungos bei bendrojo priežiūros mechanizmo. Tai reiškia ne tik papildomus saugiklius, bet ir papildomas garantijas šalyje veikiantiems bankams, kurie, jei susidurtų su laikinais sunkumais, turėtų galimybę pasinaudoti Europos Centrinio Banko finansiniais ištekliais. Šie veiksniai dar labiau sustiprins šalies finansų sistemą, jos patikimumą, o tai svarbu ir pačioms finansų institucijoms, ir jų klientams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
EK pirmininko pavaduotojas ir už institucijų ryšius ir administravimą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius teigė, kad Lietuvos įstojimas į euro zoną bus atsakas visiems euroskeptikams.
„Manau, kad tai buvo akivaizdi to didžiulio Lietuvos darbo ir atliktų reformų išvada. Tai daugiau nei tik simbolinis aktas visiems euro zonos skeptikams. Dabar visos Baltijos šalys bus euro zonoje ir tai yra milžiniškas pasiekimas“, - sakė M.Šefčovičius.
Stebės kainas
Per 30 dienų nuo pakvietimo į maždaug 300 milijonų gyventojų turinčią euro zoną visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis. Tai truks iki 2015 m. vidurio.
Lietuvoje planuojama imtis įvairių priemonių, skirtų nustatyti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai bus perskaičiuojamos į eurus. Statistikos departamentas jau paskelbė, kokių 100 prekių ir paslaugų kainas stebės, o verslui, neteisingai perskaičiavusiam kainas, bus taikomos sankcijos, tarp jų – ir piniginės baudos.
Lietuvai keičiant valiutą verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 procento.
Lietuva jau sykį bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 metų. Tuomet tam kelią užkirto Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus.
Siunčiamos žinutės
BRT priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, šalies gyventojai apie nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą informuojami tiesiogiai – trumpąja žinute (SMS). Mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, pranešimai apie svarbiausius euro įvedimo aspektus turėtų pasiekti beveik 2,7 mln. abonentų.
Bankai neskaičiuos darbo valandų
Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku liepos viduryje pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui. Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.
Memorandumą pasirašę bankai intensyviuoju valiutos keitimo laikotarpiu šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, atsižvelgdami į klientų srautus, numato pailginti klientų aptarnavimo padalinių darbo laiką. Taip pat, esant techninėms galimybėms, 2015 m. sausio 1 dienos antroje pusėje ir sausio 3–4 d. savaitgalį sudaryti sąlygas klientams pasikeisti grynuosius litus į eurus. 2014 m. pabaigoje ir pirmosiomis euro įvedimo dienomis bankai taip pat padidins grynųjų pinigų keitimo operacijas vykdančių darbuotojų skaičių ir taikys kitas sklandų valiutos keitimą užtikrinančias organizacines priemones.
Bankų vadovai su Lietuvos banku taip pat sutarė dėl visą šalies teritoriją dengsiančio bankų padalinių tinklo, per kurį litai į eurus bus keičiami nemokamai.
60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo datos litai neatlygintinai bus keičiami į eurus ir 330 Lietuvos pašto skyrių.
Tiksės laikrodis
Trečiadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko durų įsižiebė specialus laikrodis, skaičiuojantis laiką, likusį iki istorinės datos, kai Lietuvos valiuta taps euras.
Elektroninis laikrodis rodo, kiek dienų, valandų, minučių ir sekundžių liko iki euro įvedimo dienos Lietuvoje.
Be to, laikrodžio švieslentė vilniečiams ir miesto svečiams nuolat primins neatšaukiamą lito ir euro kursą. Taikant šį kursą, nuo 2015 sausio 1 d. į eurus bus keičiami litai, perskaičiuojami atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos, tarifai, kainos ir kiti svarbūs dydžiai.
Artėjant euro įvedimui, laikrodžio švieslentėje bus skelbiama ir kita visuomenei svarbi informacija apie valiutos keitimą.
Perims bankų priežiūrą
2015 m. sausio mėnesį ECB perims tiesioginę didžiausių Lietuvos bankų priežiūrą, nes, įstodama į euro zoną, Lietuva prisijungs ir prie Bendro priežiūros mechanizmo. Lietuvos banko prašymu nuo šių metų sausio Lietuva kartu su 18 euro zonos šalių dalyvauja išsamiame bankų balansų vertinime. Vertinami trys pagal turimą turtą didžiausi Lietuvos bankai: SEB bankas, „Swedbank“ ir DNB bankas. Išsamus vertinimas – tai nuodugnus didžiausių kredito įstaigų balansų ir atsparumo patikrinimas prieš ECB pradedant vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius. Minėtų Lietuvos bankų vertinimo rezultatai bus paskelbti kartu su visų kitų vertinamų bankų rezultatais šį spalį.
Nesena istorija
Lrytas.lt primena, kad Europos Parlamentas liepos viduryje pritarė Lietuvos siekiui įsivesti eurą, kai už šią iniciatyvą balsavo 545 įstatymų leidėjai.
Birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė pranešimus apie ES šalių konvergenciją, pagal kuriuos Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Šiai nuomonei pritarė ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECON) ir Europos Vadovų tarybos.
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje prasidėtų pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas bus galima mokėti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža privalės būti išduodama eurais. Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją bus automatiškai perskaičiuoti eurais.
Naujausiais „Eurobarometro" duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, per metus (2013 m. balandį - 2014 m. balandį) padaugėjo nuo 41 iki 46 proc. Nepritariančiųjų sumažėjo nuo 55 iki 48 proc.
Estija eurą įsivedė 2011 m., Latvija – 2014 metais.
