Pirmoji poilsiautojams padidinti mokestį už nakvynę kurorte dar birželio pabaigoje nusprendė Druskininkų savivaldybė.
Šiuo metu 2 litais svečio nakvynę apmokestinęs kurortas kitais metais ims lygiai eurą, t.y. beveik pusantro lito brangiau.
Pasirengti – trys mėnesiai
Tiesa, didesnis mokestis Druskininkuose bus įvestas tik nuo balandžio. Tris pirmuosius kitų metų mėnesius 2 litus konvertavus į eurus rinkliavos dydis išliks beveik toks pat: suapvalinus – 60 euro centų.
Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, pereinamojo laikotarpio reikia kurorto sanatorijas, poilsio namus ir viešbučius valdantiems verslininkams.
Jie pageidavo gauti papildomo laiko, kol bus parengta nauja kainodara ir į ją įtraukta padidėsianti rinkliava.
„Poilsiautojams padidinti rinkliavą už naudojimąsi kurorto infrastruktūra ryžomės norėdami gauti daugiau lėšų miestui tvarkyti ir kurortui reklamuoti.
Priešingai nei kiti Lietuvos kurortai, Druskininkai nėra apmokestinę nei įvažiavimo į miestą, nei automobilių stovėjimo.
Ši rinkliava yra vienintelės tiesioginės pajamos iš poilsiautojų“, – teigė Druskininkų vadovas.
Praėjusiais metais Druskininkai iš infrastruktūros rinkliavos gavo per pusantro milijono litų.
Didžioji šių lėšų dalis skiriama gėlynams įrengti ir prižiūrėti, miestui gražinti. Už likusius pinigus poilsiautojus priimantys kurorto verslininkai nemokamai dalyvauja įvairiose turizmo parodose.
Pabrangs ir Birštonas
Pagalvės mokestį kitąmet nusiteikęs didinti ir Birštonas.
„Kitą savaitę su verslininkais tarsimės, kokį sprendimą priimti, bet greičiausiai infrastruktūros rinkliavą taip pat didinsime iki vieno euro.
Kol kas nesame apsisprendę, nuo kurio kitų metų mėnesio šis mokestis bus įvestas“, – teigė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Kaip ir Druskininkai, po du litus už nakvynę imantis Birštonas praėjusiais metais surinko per 200 tūkst. litų.
Šiemet iki rugsėjo buvo gauta apie 172 tūkst. litų, o iki metų pabaigos pajamas iš rinkliavos Birštonas tikisi padidinti iki 300 tūkst. litų.
Palangoje – pigiausia
Pagal atvykstančių poilsiautojų skaičių iš infrastruktūros rinkliavos mažiausiai pajamų gauna Palanga, nakvynę apmokestinusi vos vienu litu.
Šio miesto savivaldybė kol kas nėra apsisprendusi didinti pagalvės rinkliavos ir jos dydžiu susilyginti su kitais kurortais. Litą pakeitus eurui kurorto valdžia iš poilsiautojų imtų tik 29 arba 30 euro centų.
Tiesa, didžiausio šalies kurorto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė laukia rengiamų Vietinių rinkliavų įstatymo pakeitimų, kurie turėtų reglamentuoti rinkliavų dydžius įsivedus eurą.
Pagal dabar galiojančią įstatymo nuostatą, vietinės rinkliavos šalyje turi būti skaičiuojamos tik litais be centų.
Per praėjusius metus iš pagalvės mokesčio Palangos kurortas surinko vos 730 tūkst. litų – perpus mažiau nei panašų nakvynių skaičių deklaruojantys Druskininkai.
Bijo poilsiautojų rūstybės
Jei Palanga kitąmet nepadidins rinkliavos, gaunamų pajamų skirtumas, palyginti su Druskininkais, išaugs dar labiau.
Iš tiesų gerokai daugiau poilsiautojų sulaukiančios Palangos valdžia pripažįsta, kad nakvynę teikiančios įmonės ir savo būstą nuomojantys palangiškiai nedeklaruoja visų nakvynių ir slepia gaunamą rinkliavą.
Skaičiuojant, kad poilsiautojas kurorte praleidžia bent 3 dienas, išeitų, jog per visus praėjusius metus Palangoje neapsilankė nė 250 tūkst. žmonių.
O pagal Kelių ir transporto tyrimo instituto suskaičiuotus į Palangą įvažiavusius automobilius vien vasarą kurortą aplankė per 1,7 mln. poilsiautojų.
Dėl gaunamų mažesnių rinkliavos pajamų kurorto politikai infrastruktūros mokestį taip pat yra linkę didinti iki vieno euro.
Bet jie baiminasi, kad išsyk pusketvirto karto padidėjusi rinkliava nepapiktintų poilsiautojų.
Verslininkai jau lieja ašaras
Druskininkų savivaldybės tarybos iki euro padidintai rinkliavai nepritariantis vienos didžiausių gydymo ir poilsio įmonių „Vilnius SPA“ vadovas Valdas Trinkūnas teigė, kad toks mokestis dar labiau prislėgs bendrovę.
„Vilnius SPA“ yra vienintelė įmonė Druskininkuose, kuri neima infrastruktūros mokesčio iš atvykusio poilsiautojo, o rinkliavą savivaldybei sumoka iš savo pajamų.
Kas mėnesį bendrovei šis mokestis atsieina 15–17 tūkst. litų. Rinkliavą padidinus iki euro ši suma išaugs iki 26–30 tūkst. litų.
„Manau, kad už paslaugas susimokėjęs mūsų klientas neturėtų mokėti jokių papildomų mokesčių. Jie turi būti įtraukti į paslaugos kainą, kurią reguliuoja ne didėjantys mokesčiai, o rinka. Pavyzdžiui, viešbučiams padidinus pridėtinės vertės mokestį, šią naštą prisiėmė įmonės, o kritus vartojimui paslaugų kainą teko net sumažinti“, – teigė V.Trinkūnas.
Jo manymu, mokestis už naudojimąsi infrastruktūra apskritai yra neteisingas, nes būna taip, kad esant blogiems orams į SPA atvykęs poilsiautojas į miestą iš viso neišeina.
„Už ką jis tuomet turi mokėti?“ – klausė verslininkas.
Euras neturi būti pretekstas kainoms kilti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pažymi, kad Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinio euro įvedimo planą. Viename jų punktų numatyta, jog „nustatydamos naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą“. „Siekiant užtikrinti kuo tikslesnį ir mokesčių mokėtojams palankesnį valstybės ir vietinių rinkliavų, kurios įsigalios sausio 1-ąją, perskaičiavimą į eurus, buvo priimtos Rinkliavų įstatymo pataisos. Anksčiau galiojusi Rinkliavų įstatymo nuostata, kad „vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų“ buvo pakeista ir šiuo metu nustatyta, kad „vietinės rinkliavos dydis nustatomas eurais be centų, kai vietinės rinkliavos dydis yra lygus arba didesnis kaip 10 eurų. Kai vietinės rinkliavos dydis yra ne didesnis kaip 10 eurų, jis nustatomas eurais su centais, vieno skaitmens po kablelio tikslumu“, - komentuoja F.Petrauskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas F.Petrauskas siūlo savivaldybėms ir jų reguliavimo srities įstaigoms, rengiant su vietinėmis rinkliavomis susijusių teisės aktų pakeitimų projektus, atkreipti dėmesį į 2015 m. sausio 1 d įsigaliosiančias Rinkliavų įstatymo pakeitimo nuostatas ir nesinaudoti euro įvedimu, kaip pretekstu padidinti vietinių rinkliavų dydžius.
