Kaip apsaugoti savo pinigus nuo tapatybės vagių?

Kreditų biurai skelbia, kad gyventojai bėgant metams turi vis mažiau pradelstų skolų. Aktyviausi skolinimosi rinkoje yra 25–36 metų asmenys. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai greituosius kreditus sukčiavimo būdu paima net nepilnamečiai.

Gyventojai dažnai nepraneša apie tapatybės vagystės atvejus ir bando susitvarkyti patys.<br>„123rf.com“ nuotr.
Gyventojai dažnai nepraneša apie tapatybės vagystės atvejus ir bando susitvarkyti patys.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Bartkutė

Jan 22, 2015, 11:08 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 8:36 AM

Kiek yra tokių nepilnamečių vagysčių, tiksliai nežinoma, nes tokios statistikos nėra. Gyventojai ne visuomet praneša apie tapatybės vagystės atvejus.

Kelis kartus per mėnesį sulaukiama skambučių ar laiškų iš asmenų, kurie įtaria, kad jų duomenimis galėjo būti pasinaudota apgaulės būdu. Dažnai jie patys išsprendžia šią problemą su kredito teikėjais. Retais atvejais kreipiamasi į policiją.

– Ar nepilnamečių paimamus greituosius kreditus galima vadinti „tapatybės vagyste“? lrytas.lt teiravosi kreditų biuro „Creditinfo" teisininko Anatolijaus Kisielio.

– Lietuvoje mažai žinomas terminas „tapatybės vagystė“. Tapatybės vagių tikslas yra pasinaudoti kitų asmenų prisijungimo vardais, slaptažodžiais, tapatybės dokumentais ir, apsimetant jų savininkais, gauti asmeninės finansinės naudos.

Šeimoje labai dažnai sudaromos sąlygos įvykti šiam nusikaltimui, nes fiziškai prieiti prie minėtų prisijungimo duomenų šeimos nariui yra nesudėtinga. Tai yra blogai. Prisijungimo prie el. bankininkystės duomenys vaikams turi būti neprieinami ir saugomi taip pat, kaip nuo vaikų saugomi ginklai, brangenybės ar vaistai.

– Pagal įstatymus, kreditus gali gauti asmenys tik nuo 18 metų. Jie turi pateikti prašymą internetu, turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo ir kitus duomenis. Kaip nepilnamečiams pavyksta apeiti reikalavimus?

– Pagrindinė priežastis yra pavojaus neįvertinimas. Manoma, kad šeimoje esame saugūs. Dažniausiai taip ir yra, tačiau saugumas šiuo atveju priklauso ir nuo vaikų auklėjimo, finansinio švietimo nuo mažų dienų. Vaikams turėtų būti diegiama, kad atlyginimas ir santaupos yra šeimos gyvenimo finansinis pagrindas, o visų rūšių kreditai palengvina įvairių prekių ir paslaugų įsigijimą.

Tačiau tai finansinis instrumentas, kuris, kaip ir automobilis, turi būti naudojamas pagal taisykles. Tuomet neiškils ir panašaus pobūdžio problemų.

Svarbu pabrėžti, kad didžiausi nuostoliai patiriami praradus sąskaitoje sukauptus pinigus. O šeimos nario ar bet kurio kito asmens apsimetimas kitu asmeniu skolinantis paprastai turi pasekmių iki poros šimtų eurų.

– Kaip galima išsiaiškinti, kad kreditą paėmė būtent nepilnametis?

– Jei tikrindami asmeninę kredito istoriją pastebite įrašą, kurio, jūsų nuomone, neturėtų būti, tai gali būti ženklas, kad kažkas tai padarė jūsų vardu. Pavyzdžiui, finansinį įsipareigojimą išperkamosios nuomos bendrovei, nors tokių prekių nepirkote. Šeimos nariai, deja, turi palankias sąlygas, nes gyvena kartu su jumis. Todėl derėtų pasidomėti, ar prie to neprisidėjo nepilnamečiai šeimos nariai.

– Gal teko susidurti su išskirtiniais tapatybės vagystės atvejais? Kokie didžiausi kreditai buvo paimti, kokiais būdais?

– Teko susidurti su atveju, kai iš vieno nukentėjusiojo asmeninės sąskaitos tapatybės vagys pasisavino šimtatūkstantines santaupas litais, o paimto kredito suma siekė apie 1450 eurų. Sukčiai buvo pilnamečiai.

– Ar kreditą teikiančios įmonės bando pažaboti nepilnamečius vagis? Kokiu būdu patartumėte to išvengti?

– Pažangios finansų įstaigos turi sukūrusios efektyviai veikiančias sistemas. Tuo paaiškinamas ir kur kas mažesnis noras imti kreditus nepilnamečiams, kurie dažniau santaupas išeikvoja nei imasi tapatybės vagysčių. Be to, finansų įstaigos buvo iniciatorės www.manocreditinfo.lt paslaugos „Nenoriu greito kredito“, savanoriškai įsipareigodamos nesuteikti kredito jo nepageidaujantiems asmenims.

– Ar asmenys, kurių duomenimis buvo neteisėtai pasinaudota, gali vėliau turėti problemų norėdami paimti kreditą banke, išperkamosios nuomos ar vartojimo kreditų įmonėje?

– Pastebėjus savo kredito istorijoje įrašą apie skolą, kurio, jūsų nuomone, neturėtų būti, derėtų nedelsiant kreiptis į šį įrašą suformavusį kreditorių. Laiku ir tinkamai reaguoti į galimus tapatybės vagysčių atvejus padeda ir paslauga „Apsaugok savo tapatybę“. Šiuo metu turime apie 2000 gyventojų, besinaudojančių šia paslauga. Populiaresnė yra sektorinė paslauga „Nenoriu greito kredito“ – ja naudojasi 10 000 asmenų.

Jei kreditoriui nepranešite apie pavogtą tapatybę, įrašas apie finansinį įsipareigojimą ar skolą liks kredito istorijoje ir turės įtakos vertinant jūsų mokumą finansų, telekomunikacijų ar kitoje įstaigoje ateityje.

– Tapatybės vagystė – ką apie tai būtina žinoti gyventojams?

– Saugokite ir niekam neatskleiskite prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų. Nelaikykite prisijungimo vardo ir kodų lentelių vienoje vietoje. Pametę ar praradę tapatybės dokumentus, praneškite apie tai policijai. Periodiškai domėkitės savo kredito istorija www.manocreditinfo.lt

Atkreipkite dėmesį į finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos įrašus, ar nėra kredito, kurio neėmėte. Pastebėję įtartinų įrašų susisiekite su kreditoriumi ir išsiaiškinkite aplinkybes. Pasitvirtinus įtarimams, žinoma, praneškite policijai. Užsisakykite paslaugą „Apsaugok savo tapatybę“, kad tai būtų matoma bankuose, vartojimo kreditų, telekomunikacijų įmonėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip A. Armonaitė ir E. Gentvilas vienas kitam pamokslavo