Vertindami valiutos pakeitimą, apie 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia nedarę jokių specialių veiksmų – pinigai banko sąskaitose buvo konvertuoti automatiškai. Kas trečias teigia, jog paskutinius litus stengėsi išleisti prekybos centruose.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tik trečdalis gyventojų pajuto aptarnavimo sulėtėjimą. Tuo ypač piktinasi 50 proc. 15-19 metų amžiaus jaunimo, teigiančio, kad viskas vyko labai lėtai. Bendrą prekybininkų pasiruošimą dirbti su nauja valiuta gyventojai įvertino teigiamai – pusė teigia nepastebėję jokių trikdžių.
„Vienas svarbiausių klausimų prieš prisijungiant prie euro zonos buvo gyventojų nerimas dėl verslo sąžiningumo perskaičiuojant kainas. Gyventojų nuotaikas po prisijungimo prie euro zonos vertinantis tyrimo etapas rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas iš viso neatkreipia dėmesio, ar yra kokių nors kainų konvertavimo netikslumų“, – teigia OMD verslo vystymo vadovėIngrida Narauskaitė.
Pasak I.Narauskaitės, visgi kalbant apie mažųjų gyvenviečių gyventojus, tenka pastebėti, kad beveik pusė jų (46,9 proc.) teigia susidūrę su klaidomis.
I.Narauskaitės nuomone, su litu atsisveikindami gyventojai elgėsi nostalgiškai: trys trečdaliai miesto gyventojų teikia pasilikę monetų atminimui – dalis jų papildė monetų kolekcijas, o kiti dar nespėjo sudaužyti savo kiaulių taupyklių.
„The Future of Lithuania“ – OMD vykdomas tyrimų projektas, atskleidžiantis visuomenės nuotaikų kaitą, demografinius ir vertybinius pokyčius. Rezultatai formuojami iš kiekybinių ir kokybinių tyrimų rezultatų. Tyrimų projekto „Future of Lithuania“ etapas, kurio metu buvo aiškinamasi, kaip Lietuvos gyventojai atsisveikino su litu ir kaip jaučiasi atsiskaitydami eurais, atliktas 2015 m. sausio 12 -19 dienomis. Jo metu internetu buvo apklausta 815 15-59 m. amžiaus respondentų.
