„Fintech“ įmonės šiandien kuriamos ten, kur bankai nenori arba negali tobulėti. Nors šiandien dar negalime kalbėti apie revoliuciją finansų sektoriuje, bet ji bręsta ir yra neišvengiama.
Ar Lietuva bus tarp lyderių, priklauso tik nuo mūsų, o laiko turime nedaug“, – sakė Liutauras Varanavičius, kredito unijos „Vilniaus kreditas“ valdybos pirmininkas.
Kas yra „Fintech“?
Vienas plačiausiai žinomų ir populiariausių prie „Fintech“ pasaulio priskiriamų sprendimų yra mokėjimo platforma „PayPal“, priklausanti „eBay“. 2002 metais įdiegtas produktas 2014-aisiais uždirbo beveik 8 milijardus JAV dolerių, o tai sudarė 41 procentą visų „eBay“ uždirbamų pajamų.
Žurnalas „Forbes“ išskyrė ir dar vieną „Fintech“ bendrovę – „BillGuard“, kuri veiklą pradėjo 2010 metais kaip paslauga, perspėjanti klientus apie paslėptus mokesčius, kuriuos iš jų ima bankai ar kortelių leidėjai.
Per 4 metus įmonė pritraukė 13 milijonų JAV dolerių investicijų ir skelbiasi, kad savo klientams jau sutaupė apie 60 milijonų JAV dolerių.
„Tai milijonai, kuriuos „BillGuard“ atėmė iš bankų“, – aiškino L.Varanavičius ir priminė dar vieną pavyzdį.
Tai – įmonė „Square“, kuri pasitelkdama informacines technologijas išsprendė vieną labiausiai paplitusią problemą dėl mokėjimo apdorojimo kredito kortelėmis mobiliosiose pardavimo vietose.
„Square“ savo klientus nemokamai aprūpina su mobiliuoju telefonu suderintu kredito kortelių skaitytuvu. Viskas, ko reikia norint priimti mokėjimą, tai mobilioji programa ir sąskaita.
Pirmoji (r)evoliucijos banga
Vienas „Fintech“ fronto pirmūnų Philippe’as Gelis, valiutų prekybos platformos „Kantox“ įkūrėjas, pabrėžė, kad šiuo metu mes matome tik pirmąją „Fintech“ įmonių bangą. Šios naujokės konkuruoja su bankais paskolų, mokėjimo, valiutų prekybos, turto valdymo ir kitų paslaugų srityse.
Vis dėlto dauguma šių rinkos dalyvių remiasi tradiciniais bankais ir jų infrastruktūra – bankų sąskaitomis, mokėjimo paslaugomis, atitikties vertinimu ir panašiai.
Kitaip sakant, jie pakeičia klientui priėjimą prie senų produktų, bet neperkuria visos sistemos.
P.Gelis spėjo, kad per artimiausius 2–5 metus ateis antroji vadinamųjų rinkodarinių „Fintech“ bankų banga. Jo nuomone, tokie bankai turės visiškai naują banko sistemą: programų programavimo sąsają (API), kuri leis prisijungti prie bet kurios trečios šalies produkto, valdys atitikties ir klientų pažinimo procesus, turės banko licenciją, leidžiančią laikyti lėšas ir nepriklausyti nuo kitų bankų, ir labai gerą klientų valdymo sistemą.
Tokie bankai patys teiktų tik pagrindines paslaugas – sąskaitas, korteles ir elektroninę piniginę, o visas kitas paslaugas teiktų kitos „Fintech“ bendrovės, kurios būtų integruotos per API.
Rinkodarinio „Fintech“ banko klientas visada gautų geriausius pasiūlymus iš grupės paslaugų teikėjų ir galėtų rinktis, kur jam yra geriausia.
„Toks modelis neatrodo neįmanomas – prekybos vertybiniais popieriais ir tiesioginio skolinimo platformos, vietinio ir tarptautinio mokėjimo portalai, draudimo paslaugų brokeriai ir kitos finansinės paslaugos plėtojamos gana intensyviai ir jos neišvengiamai bus įtrauktos į banko paslaugų portalą“, – įsitikinęs „Vilniaus kredito“ valdybos pirmininkas L.Varanavičius.
Apgaulinga bankininkų ramybė
Pasak kredito unijos vadovo, kol visas pasaulis kalba apie įvairių verslo sričių „uberizaciją“, bankų sektorius išlieka ramus.
Pirmiausia vyrauja nuomonė, esą bankų veikla yra taip griežtai reglamentuota ir prižiūrima, kad niekas negali sugriauti monopolistinių teisių kontroliuoti finansų rinką.
Antras įsitikinimas yra dar stipresnis – neva visi „Fintech“ naujokai taikosi į labai mažą banko veiklos dalį, todėl jeigu kas nors atsirėš mažą dalį nuo didelio pyrago, tai žymios įtakos pelnui neturės.
„Bankininkai ramiai laukia, kol ši banga praeis, kaip kad, jų nuomone, užgeso dot.com bumas.
Panašiai dar visai neseniai mąstė ir spaudos ar aviacijos įmonių atstovai. Tačiau šis mąstymas yra labai pavojingas“, – įsitikinęs L.Varanavičius.
Nors tradiciniai bankai investuoja milijonus į interneto kanalų tobulinimą ar net į „Fintech“ įmonių kuriamus produktus, pasak specialisto, tai tik trumpalaikis sprendimas.
„Fintech“ bankai formuoja naują ekonominį naratyvą, kuris remsis ekonominių santykių raidos pokyčiais ir laipsnišku perėjimu nuo vartojimo ekonomikos prie dalijimosi ekonomikos.
„Sunkiai galima įsivaizduoti tradicinį banką, keičiantį per amžius nusistovėjusį hierarchinį bendradarbiavimo principą „bankas–klientas“ į pažangesnius lateralinius, horizontaliuosius rinkos dalyvių bendradarbiavimo principus, kai tas pats asmuo gali skolintis pinigų ir būti paskolos davėjas, būti atviro kodo techninės platformos kūrėjas ir banko bendraturtis“, – sakė L.Varanavičius.
Pasaulis ir Lietuva
Pasaulyje lyderiaujantys finansų centrai kuria „Fintech“ parkus: Londono „Fintech“ inovacijų laboratorija, pernai Sidnėjuje bei Honkonge atidaryti „Fintech“ parkai.
Lietuvoje turime 9 mokslo ir technologijų parkus bei šiais metais Vyriausybės patvirtintą šių parkų plėtros koncepciją, kuri deklaruoja siekį orientuotis į didesnę pridėtinę vertę kuriančias paslaugas.
„Tačiau finansinių paslaugų technologijų kūrimas šioje koncepcijoje neturi atskiro prioriteto, – pažymėjo L.Varanavičius. – Vyriausybės patvirtinti paramos principai branduolių plėtrai taip pat nenumato finansinių paslaugų branduolių.“
Nepaisant to, pasak specialisto, technologiškai nenusileidžiame pasaulinėms naujienoms. Londone jau kelerius metus vykstanti Europos finansinių technologijų mugė „Finovate“, kurioje prisistato ir Lietuvos gamintojai, rodo, kad galime sėkmingai konkuruoti.
Daugelį problemų, kurias pasauliniai žaidėjai dar tik gvildena, Lietuva yra išsprendusi arba sprendžia: valstybė vis labiau atsigręžia į elektroninį verslą ir tai suteikia daugiau galimybių valstybinių įmonių paslaugas įtraukti į finansinių paslaugų paketą.
Mobiliojo parašo infrastruktūros plėtra irgi prisideda prie efektyvesnio verslo plėtojimo. Turime ir pirmuosius „Fintech“ naujokus.
„Pirmoji banga atėjo su greitųjų kreditų bendrovėmis, gana sėkmingai veikia mokėjimo sistemos, kuriamos kortelių ir elektroninių piniginių paslaugas teikiančios įmonės.
Šiuo metu sparčiai steigiamos tiesioginio skolinimo platformos. Esame pribrendę kurti rinkodarinį „Fintech“ banką, bet yra ir nemažai iššūkių“, – sakė L.Varanavičius.
Kokios kliūtys ir galimybės mūsų šalyje?
Vardydamas tokio banko kūrimo Lietuvoje iššūkius L.Varanavičius pirmiausia išskyrė pasitikėjimo klausimą.
Pasak jo, finansų sektoriuje nemažai žaidėjų, kurie nėra linkę kooperuotis ir tikisi vieni uždirbti visus pinigus, nors didelės grąžos tokios „Fintech“ bendrovės neturėtų tikėtis, nes Lietuvos rinka per maža.
Be to, šie naujokai neturi banko licencijos, o tai – labiau trūkumas nei privalumas. Investuodami į pradedančiąsias įmones fondai žaidžia ir tikisi išlošti, tačiau rimtos grąžos akcininkams tokie naujokai vargu ar duos.
Kita problema, kurią nurodė specialistas, yra Lietuvos verslo kultūra: „Visi siekia turėti kontrolinį paketą. Sunku išaiškinti „valdyti“ norinčiam verslininkui, kad sėkmingai veikiančiame banke turėdamas 20 procentų jis bus saugesnis. Bankų, kuriuose vienas asmuo ar grupė valdytų daugiau kaip 50 procentų akcijų, turėjome ir žinome, kuo tai baigėsi“, – aiškino L.Varanavičius.
Trečias klausimas – reguliuotojas. Šiandien ši funkcija patikėta Lietuvos bankui.
„Gerai yra tai, kad Lietuvos bankas nebijo kalbėtis su rinkos naujokais ir greitai reaguoja į naujų žaidėjų atėjimą siūlydamas reglamentavimo pakeitimus ir naujus įstatymus. Tačiau rinkai būtų geriau, jeigu daugiau jos žaidėjų siektų banko licencijos ir dirbtų pagal bankams keliamus reikalavimus“, – sakė L.Varanavičius.
Dar vienas rimtas iššūkis susijęs su licencijavimo procesu. Norint įsteigti banką reikia ilgam įšaldyti investuotojų kapitalą, o tai greitai besikeičiančiame „Fintech“ pasaulyje yra labai rimta kliūtis pritraukiant investuotojus – pinigai turi dirbti plėtojant technologijas, o ne gulėti depozitinėje sąskaitoje.
Nepaisant šių iššūkių, tikėtina, kad toks bankas Lietuvoje realus. Specialisto teigimu, Lietuvoje „Fintech“ banko pagrindu galėtų tapti lanksčiai dirbančios kredito unijos arba jas jungiantis banko licenciją turintis vienetas.
Labai svarbu, kad šiuo metu rengiami pasiūlymai dėl unijų veiklos pertvarkymo numatytų galimybę unijai evoliucionuoti į banką.
„Toks modelis jau pradėtas įgyvendinti JAV, – sakė L.Varanavičius. – „Northwest“ kredito unijų asociacija pernai įkūrė rinkodarinį „Fintech“ portalą betaSpace. Čia asociacijai priklausančios unijos gali naudotis inovatyviais finansiniais sprendimais, kuriuos teikia net 30 „Fintech“ įmonių.“
