„Vilniaus prekybos“ akcininkams – nauja VMI „dovanėlė“

Prekybos tinklą „Maxima“ valdančios VP grupės akcininkai vėl atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. Po keletą metų trukusio patikrinimo akcininkams buvo priskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Skelbiama, kad nepagrįstai pasinaudota gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, mokesčių vengta ir sudarinėjant sandorius.

„Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius.<br>T.Bauro nuotr.
„Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Pernai bendrovė „Maxima LT“ iš viso įmonė valstybei sumokėjo 384 mln. Lt (111 mln. eurų) mokesčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pernai bendrovė „Maxima LT“ iš viso įmonė valstybei sumokėjo 384 mln. Lt (111 mln. eurų) mokesčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Marius Jokūbaitis, Eugenija Grižibauskienė

2015-08-04 13:38, atnaujinta 2017-10-22 02:07

Išanalizuotos mokesčių vengimo schemos

Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, mokesčių inspekcija nuo 2012 m. vykdė visų bendrovės „Vilniaus prekyba“ akcininkų mokestinius tikrinimus.

„Jų metu buvo išanalizuotos mokesčių vengimo schemos ir mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio virš formos principą“, – teigė mokesčių inspekcijos atstovas.

A. Klerausko žodžiais, mokesčiai apskaičiuoti remiantis nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais, tokiais kaip nepagrįstai pasinaudotos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatos, kurių pagrindu palūkanos už paskolas, vertybinių popierių pardavimo pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

VMI taip pat atlieka UAB „Maxima Grupės“ stebėsenos, rizikų vertinimo ir kontrolės procedūras.

„VMI atidžiai stebi procesus, siekdama išsiaiškinti, ar kurioje nors grandyje nebuvo išvengta privalomų mokesčių“, sakė VMI viršininko pavaduotojas.

Sudarinėjo apsimestinius sandorius?

Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos vadovė Danguolė Pranckėnienė paaiškino, kad kai mokesčiai apskaičiuojami taikant turinio virš formos principą, paprastai tokiu būdu siekiama tiesiog išvengti mokesčių.

„Tai yra, kai sudaromi sandoriai yra vienokie, o įskaitomi kaip kitokie. Tai savotiški apsimestiniai sandoriai.

Tokios schemos naudojamos ir kitose pasaulio šalyse, tačiau mokesčių inspektoriai tam rodo vis didesnį dėmesį“, – paaiškino D.Pranckėnienė.

Pakartojo ankstesnį scenarijų?

Daugiau kaip prieš dešimtmetį VP buvo įsivėlusi į didelį mokestinį skandalą.

2002 metais, pasinaudojusi lengvatomis, taikomomis invalidų organizacijų valdomoms įmonėms (vėliau šią įstatymų „skylę“ Seimas užlopė), VP gavo teisę susigrąžinti 76,2 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.

2002 m. birželio pabaigoje „VP Market“ 600 mln. litų turto įsigijo iš bendrovės „Optimali investicija“, kurios visos akcijos priklausė visuomeninei neįgaliųjų organizacijai „Spindulys“ ir, pasinaudojusi PVM įstatymo išimtimi, įgijo teisę nemokėti PVM.

Netrukus,  kai tik  Finansų ministerija, net neatlikusi tokiais atvejais privalomo bendrovės finansinės veiklos patikrinimo, patvirtino, kad 76,2 mln. litų PVM bus grąžinti „VP Market“, šios invalidų organizacijos nebeliko. Vietoj jos įsisteigė labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“, kurio buveinė jau nurodoma kitoje sostinės gatvėje, o savininkėmis – VP akcininkų žmonos.

2004 m. ši, viena iš skandalingiausių 2002-ųjų metų istorijų dėl 76 mln. litų PVM grąžinimo baigėsi absoliučiu verslininkų triumfu: valstybė per rekordiškai trumpą laiką atsiskaitė su bendrove.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.