„Vienok, atskirtis tarp tas pačias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimų – vis dar milžiniška“, – pristatydamas tyrimo rezultatus ir atlyginimų prognozes 2016 metams sakė „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims Eligijus Kajieta.
Tyrimo duomenimis, nominalūs atlyginimai, t. y. neatskaičiavus mokesčių, Lietuvoje vis dar gerokai skiriasi nuo algų kitose šalyse ir neretai į tas šalis, kur atlyginimai didesni kelis kartus, emigruoja žmonės iš Lietuvos.
Didėja žemesnio lygio darbuotojų atlyginimai
Šiemet 82 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, pernai – 79 proc. Kitąmet prognozuojama, kad atlyginimai bus didinami 75 proc. 2015 metais baziniams atlyginimams pakelti įmonės vidutiniškai skyrė 2,1 proc. papildomai nuo esamo fondo, kitąmet prognozuojama, kad bus skirta 2,3 proc.
Anot „Hay Group“ vadovo, sparčiausiai auga žemesnio lygio darbuotojų atlyginimai.
„ Kam,kaip, už ką ir kodėl – tokie klausimai dabar keliami įmonėse. Vis daugiau kompanijų peržiūri savo darbuotojų atlyginimus. Įmonės jau galvoja, kaip padidinti atlyginimus kuo didesniam darbuotojų skaičiui. Jos jau išmoksta tai daryti“, – sakė E. Kajieta.
Pasak jo, tyrimas rodo, kad didžioji dauguma įmonių Lietuvoje – net 88 proc. jau dabar bent daliai darbuotojų taiko kintamojo atlygio sistemą.
Įprastai kintamo atlygio sistemos yra dosnios, tačiau užsidirbti premiją yra gana sudėtinga.
„Kintamą atlyginimą ne taip paprasta užsidirbti“,- akcentavo „Hay Group“ vadovas.
Tarp aukščiausio lygio vadovų pernai premijų negavo net 27 proc. iš tų, kuriems yra taikoma kintamo atlygio schema, vidutinės grandies vadovų ir specialistų lygmenyje šis skaičius siekia 20 proc., jaunesnių specialistų ir darbininkų kategorijoje – 13 proc.
„Vis daugiau vietinio kapitalo įmonių pradeda vis pažangiau valdyti atlyginimus“, – teigė E. Kajieta.
Didelė atskirtis
Visgi, subalansuoti finansinį motyvavimą pagal nuopelnus ir deramai su tuo supažindinti darbuotojus – vis dar nelengvas uždavinys. Darbuotojai neretai viliasi, kad darbo užmokestis didės kaip prieš krizę – keliolika procentų kasmet. Be to, „Hay Group“ duomenimis, atskirtis tarp tas pačias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimų vis dar didžiulė.
„Jei imtume analogiškas pareigas, atmestume 25 proc. pačių didžiausių atlyginimų ir pačių mažiausių, už tą patį darbą rinkoje mokamo atlyginimo skirtumas siekia 53 proc. Tai yra labai didelis skirtumas. Vakarų Europoje jis tesudaro tik 30 proc.“, – pažymėjo E.Kajieta.
Pagal atlyginimų dydį rinkoje labiausiai išsiskiria IT specialistams mokami didžiausi atlyginimai. Nuo kitų rinkos dalyvių jis skiriasi 15 proc.
„Patirtis Lietuvoje vis dar vertinama ir tai atsispindi atlyginimuose“, sakė „Hay Group“ vadovas.
Tačiau moterys mūsuose vis dar uždirba 5 proc. mažiau nei vyrai.
Tyrimo duomenimis, ateityje pasaulyje ketvirtadalis darbuotojų keis darbą. Lietuvoje jau dabar yra 17 proc. darbuotojų kaita, ir ta tendencija auga.
„Naujokų darbo rinkoje yra labai daug. Statistika liudija, kad įmonėse – net 20 proc. naujų darbuotojų. Įmonėms tai tampa dar vienu iššūkiu“, – sakė E.Kajieta.
Emigruoja ten, kur didesni atlyginimai
Vienok, 39 proc. pasaulio darbuotojų mano, kad jų atlyginimas neteisingas, lyginant su su panašias pareigas einančiais darbuotojais. Lietuva – ne išimtis.
„Darbuotojų lūkesčiai daug didesni, nei gali išpildyti darbdavys“, – sakė E.Kajieta.
Pasak “Hay Group“ vadovo, nominalūs atlyginimai, t. y. neatskaičiavus mokesčių, Lietuvoje skiriasi nuo algų kitose šalyse ir neretai į tas šalis, kur atlyginimai didesni kelis kartus, emigruoja žmonės iš Lietuvos.
„Jeigu skaičiuojama, kad kvalifikuotas darbininkas Lietuvoje uždirba 100 proc., tai kitose Baltijos šalyse jis uždirbtų daugiau. Latvijoje jau – 28 proc. daugiau, o Estijoje – 50 proc. daugiau“, – teigė E.Kajieta.
Pasak jo, Latvijoje priskaičiuojami didesni atlyginimai kvalifikuotiems darbininkams dėl šalyje galiojančio didesnio darbo apmokestinimo.
Lenkijoje toks kvalifikuotas darbininkas uždirbtų 25 proc. daugiau.
Daugiau nei 3 kartus kvalifikuotas darbininkas uždirba Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje – beveik 6 kartus, Vokietijoje – 4,5 karto, daugiau kaip po 3,5 karto Švedijoje, Airijoje, Suomijoje.
