Spalio viduryje Syktyvkaro mieste, kuris įsikūręs Rusijos Tolimojoje Šiaurėje, buvo atidengtas neįprastas paminklas – monumentas Rusijos valiutos rublio garbei, rašo Benjaminas Bidderis žurnale „Der Spiegel“ .
Kai kurie už 1200 kilometrų (tiksliau – už 1298 km į pietvakarius. – Red.) esančios sostinės Maskvos laikraščiai pasinaudojo proga paviešinti eretiškus komentarus: girdi, paminklas panašus į antkapį.
O „Nezavysimaja gazeta“ pažymėjo, kad kai kurie išdaigininkai jau padėjo „prie rublio kojų“ keturis raudonus gvazdikus. Rusijoje gvazdikai yra populiarūs per laidotuves, o keturis gvazdikus pagal Rusijos papročius žmonės paprastai neša paskutinei pagarbai mirusiam atiduoti.
Šios patyčios susijusios su Rusijos nacionalinės valiutos silpnumu. Per metus doleris rublio atžvilgiu sustiprėjo daugiau kjaip 50 procentų: jeigu 2014 m. lapkričio mėnesį už dolerį galėjai gauti apie 40 rublių, tai dabar – 65.
„Tam tikra prasme Syktyvkaro rublis stovi simbolinėje dabartinės krizės vietoje, – tęsia savo pasakojimą B.Bidderis. – Syktyvkaras – Komijos respublikos, vieno iš Rusijos naftos regionų, sostinė, o būtent nafta privertė Rusijos nacionalinę valiutą staigiai pikiruoti. Tiksliau – įsodino ją į amerikietiškų kalnelių vagonėlį: kada gegužę naftos kaina išaugo iki 65 dolerių už barelį, šiek tiek ūgtelėjo ir rublis – iki 49 už dolerį. Nuo to laiko nafta pinga ir tempia paskui save rublį“.
„Rublis tapo pirmuoju numeriu įvardijama naftos valiuta pasaulyje“, – sako Maskvoje gyvenantis ekonomistas ir konsultacinės bendrovės „Macro-Advisory“ įkūrėjas Chrisas Weaferis. Pasak jo, kitų naftą išgaunančių šalių valiutos žymiai stabilesnės, kadangi susietos su doleriu.
„65 proc. Rusijos eksporto – nafta ir dujos, ir 45–50 proc. pajamų iš šio sektoriaus papildo šalies biudžetą, – tvirtina Maskvos pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto ekonomikos profesorius Jakovas Mirkinas. – Apie šią priklausomybę žino visi: auga naftos kaina – rinkoje automatiškai spekuliuojama laukiant rublio kainos didėjimo, ir atvirkščiai“.
Rublio kurso kritimas, anot autoriaus, skaudžiai atsiliepia mažas ir vidutines pajamas gaunantiems Rusijos gyventojams: jis paspartina kainų augimą ir infliaciją, kuri rugsėjo–spalio mėnesiais buvo apie 15,6 procento. Prekėms brangstant atlyginimai praktiškai nedidėja. „Rublio krizė atsiliepia ir bendrovėms. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus nauja „Škoda Octavia“ kainavo apie 16 tūkst. eurų, o dabar – apie 12 tūkstančių. Nors koncerno „Volkswagen AG“ dukterinė įmonė „Škoda“ gamina savo automašinas Rusijoje, dauguma jų komplektavimui naudojamų dalių vis tiek tiekiama iš užsienio“, – rašo B.Bidderis.
Autorius pastebi, kad dar prieš keletą metų rublis nebuvo toks priklausomas nuo naftos kainų svyravimo: naftos kainų kritimas 2012 metais nelabai teatsiliepė jo kursui. Priežastis yra ta, kad 2014 metų pabaigoje Rusijos centrinis bankas (CB) visiškai pakeitė strategiją.
Naujoji CB vadovė Elvyra Nabiullina pasakė sudie „stipraus rublio politikai“ – anksčiau, jeigu rublis susilpnėdavo, CB parduodavo savo dolerinius rezervus ir tokiu būdu išlaikydavo atitinkamą nacionalinės valiutos kursą. Rezultatas – praktiškai laisvas rublio kritimas. Rusija vykdė stipraus rublio politiką nuo 2000 metų, tai buvo siaubingos ekonominės krizės paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasekmė, teigia straipsnio autorius.
Tačiau rublio susilpnėjimas Rusijai teikia daug privalumų – nepaisant krizės, devalvacija padeda išlaikyti biudžeto deficitą reikiamose ribose: taip, Rusija dabar uždirba mažiau dolerių, tačiau pensijos ir kitos valstybinės išlaidos vis tiek skaičiuojamos rubliais. Silpnas rublis netgi gali tapti Rusijos palaima. „Kada rublis buvo santykinai stiprus, niekam nekilo noro statyti fabrikų Rusijoje, – teigia Ch. Weaferis. – Dabar taip nėra“.
„Rusijos rublis dėl naftos kainų krizės atsidūrė laisvo kritimo būvyje. Doleris rublio atžvilgiu per metus išaugo daugiau nei 50 procentų. Silpna valiuta padeda Kremliui, nes nafta yra parduodama už dolerius, o daugelis mokėjimų, kuriems naudojamos biudžeto lėšos, atliekama rubliais. Kita vertus, gyventojai kenčia: daugelis produktų brangsta, o atlyginimai vargu ar padidės“, – reziumuoja „Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje B.Bidderis.
Parengė Leonas Grybauskas
