Praėjusiais metais ES piliečiai į sąjungai nepriklausančias šalis iš viso persiuntė 29,3 mlrd. eurų. 2013-aisiais ši suma siekė 28,7 mlrd. eurų.
Iš regionui nepriklausančių valstybių į ES pernai buvo atsiųsta 11,0 mlrd. eurų, t.y. susidaręs perlaidų balansas tapo neigiamas. Pabrėžiama, kad didžiausią siunčiamų lėšų dalį sudaro migrantų į gimtąsias šalis siunčiami pinigai.
Turimais valstybių narių duomenimis, 2014 metais daugiausiai perlaidų į užsienį buvo įvykdyta iš Prancūzijos (9,4 mlrd. eurų), Didžiosios Britanijos (6,8 mlrd. eurų), Italijos (6,5 mlrd. eurų) ir Ispanijos (5,9 mlrd. eurų).
Savo ruožtu didžiausi lėšų srautai iš užsienio buvo registruojami į Portugaliją (4,8 mlrd. eurų), Lenkiją (2,8 mlrd. eurų), Didžiąją Britaniją (2,4 mlrd. eurų), Italiją (2,1 mlrd. eurų) ir Rumuniją (2,0 mlrd. eurų).
Palyginus šalių išsiunčiamas ir gaunamas lėšas, nustatyta, kad didžiausias privačiai pervedamų lėšų perteklius 2014-aisiais susidarė Portugalijoje (3,6 mlrd. eurų), Lenkijoje (2,6 mlrd. eurų) ir Rumunijoje (1,6 mlrd. eurų), savo ruožtu didžiausias deficitas matomas Prancūzijoje (8,9 mlrd. eurų), Italijoje (4,5 mlrd. eurų), Didžiojoje Britanijoje (4,4 mlrd. eurų) ir Vokietijoje (3,5 mlrd. eurų).
Išanalizavus tarp valstybių narių atliekamas perlaidas, nustatyta, kad didžiausia visų vidaus perlaidų iš kaimynių dalis tenka Slovakijai (99 proc.), Liuksemburgui ir Vengrijai (po 96 proc.), taip pat Lenkijai (88 proc.). Kita vertus, iš už ES regiono ribų bent 70 proc. lėšų gauna Prancūzija (74 proc.), Vokietija ir Graikija (po 70 proc.).
Didžiausią dalį lėšų į kitas ES valstybes išsiuntusiomis šalimis tapo Slovakija (95 proc.), Liuksemburgas (91 proc.), Airija (80 proc.) ir Čekija (78 proc.). Didžiausia už regiono ribų siunčiamų lėšų dalis buvo registruota iš Graikijos (89 proc.), Slovėnijos (86 proc.), Ispanijos (85 proc.), Švedijos (74 proc.) ir Italijos (73 proc.).
