Prieš metus įvedus eurą jau pirmąją sausio savaitę suklastotų banknotų Lietuvoje buvo išimta beveik tiek pat, kiek anksčiau per metus. Vis dėlto bendras suklastotų banknotų skaičius mūsų šalyje santykinai yra menkas.
Apie tai, kiek Vokietijoje cirkuliuoja padirbtų eurų, rašoma radijo ir televizijos kompanijos „Deutsche Welle“ svetainėje dw.com.
Panašių įžvalgų pateikė ir Vokietijos naujienų agentūra DPA (Deutsche Presse-Agentur). Ji pateikė Europos centrinio banko duomenis, liudijančius, kad bendras padirbtų eurų kiekis siekia 900 tūkstančių banknotų.
Žala, kurią pernai pasaulio finansų sistemai padarė pinigų padirbinėtojai, sukasi apie 39 mln. eurų.
Tai 60 tūkstančių daugiau nei 2014 metais.
Ankstesnis rekordas viršytas 2009-aisiais, kai iš apyvartos buvo išimta apie 860 tūkst. padirbtų banknotų.
Beveik 11 procentų visų suklastotų kupiūrų policija, prekybos įmonės ir bankai aptiko Vokietijoje. Anot Vokietijos federalinio banko „Deutsche Bundesbank“ ekspertų, tai rekordinis rodiklis nuo 2002 metų.
Šioje šalyje padirbtų kupiūrų skaičius apyvartoje per praėjusius metus padidėjo 51 procentu, o finansų sistemai padaryta žala išaugo nuo 3,3 mln. iki 4,4 mln. eurų.
2004 ir 2005 metais nuostoliai buvo dar didesni. Jie sudarė atitinkamai 6,1 mln. ir 4,9 mln. eurų. Aiškinama, kad tuo laikotarpiu netikrų pinigų padirbinėtojai daug dažniau klastojo didesnio nominalo banknotus – dažniausiai 100 ir 200 eurų vertės.
„Euro zonos pinigų apyvartoje padidėjus klastočių skaičiui, Europos centrinis bankas buvo priverstas imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė „Deutsche Bundesbank“ valdybos narys Carlas Ludwigas Thiele.
Pavyzdžiui, 2015 metų lapkričio mėnesį buvo išleistas naujas 20 eurų banknotas su daug aukštesnio lygio apsauga. Prieš tai į apyvartą buvo paleisti nauji 5 ir 10 eurų banknotai. Pirmasis iš jų pasirodė 2013 metų gegužę, antrasis – 2014 metų rugsėjį.
2017 metais planuojama išleisti naują 50 eurų kupiūrą.
Tuo metu senieji ir ne tokie saugūs banknotai pamažu išimami iš apyvartos.
Pinigų padirbinėtojai, kurie specializuojasi falsifikuoti eurus, dažniausiai klastoja 20 eurų nominalo kupiūras. Jos pasaulinėje apyvartoje sudaro beveik pusę visų padirbtų pinigų.
Vokietijoje sukčiai mieliau renkasi 50 eurų banknotą. Beveik pusė šalyje iš apyvartos išimtų padirbtų pinigų – 49 procentai – buvo būtent šio nominalo. Antrojoje vietoje – 20 eurų nominalo banknotai. Jų dalis Vokietijoje pernai sudarė beveik 40 procentų.
Savo indėlį į eurų klastojimo „verslą“ įnešė ir mūsų šalies apsukruoliai.
Dar 2004 metų lapkritį Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai šturmavo spaustuvę Kaune, buvusiame „Dailės“ kombinate.
Joje tuo metu buvo spausdinama jau penktoji klastočių partija – į apyvartą ketinta paleisti netikrų 100 eurų banknotų, kurių „vertė“ – apie 8 mln. eurų.
Sulaikyti Kaune veikusios grupuotės nariai padirbinėjo ir 50 eurų bei 50 dolerių kupiūras.
2009 metais paskelbtame Kauno apygardos teismo nuosprendyje sakoma, kad „teisiamųjų veikla padarė didelės žalos Europos valstybių finansinei sistemai ir sumenkino mūsų valstybės autoritetą ir prestižą“.
Europos centrinio banko duomenimis, tuomet per pusantrų metų iš apyvartos įvairiuose kraštuose buvo išimta apie 140 tūkstančių vienetų šios grupuotės pagamintų 100 eurų kupiūrų klastočių, kurių vertė tikraisiais pinigais – daugiau kaip 13 mln. eurų.
Pasak bylą teismui rengusių prokurorų, tai buvo viena didžiausių ES pinigų klastotojų grupių. O Europos centrinio banko pareigūnai skubėjo į Lietuvą susipažinti su „kriminalinių vunderkindų produkcija“, mat klastotės buvo stebėtinos kokybės.
Anot prokurorų, šios klastotojų grupuotės teismo laukė visa Europa, apie ją rašė net Taivano ir Naujosios Zelandijos spauda. Tuomet laisvės atėmimo bausmė buvo skirta keturiolikai iš šešiolikos bylos kaltinamųjų.
Buvo nustatyta ir daugiau pinigų padirbinėtojų. Štai pernai balandžio 1-ąją pareigūnai Kaune su įkalčiais sulaikė kelis padirbinėtojus, rasta įranga, naudota klastotėms gaminti: kompiuterinė technika, presas giluminiams įspaudams daryti, banknotų klišės, įvairios hologramos.
Parengė Leonas Grybauskas
