Tačiau jos reforma, paliesianti į užsienį komandiruojamus darbuotojus, neskatins samdyti Vakaruose tų, kurių koziris buvo mažas darbo užmokestis, rašo wyborcza.biz.
Kalbama apie numatomus pakeitimus, susijusius su kitoje šalyje dirbančiais komandiruotais darbuotojais ar kokios nors bendrovės ar laikino įdarbinimo agentūros laikinai į kitą šalį siunčiamais žmonėmis. ES tokių žmonių yra daugiau nei 1,9 mln.
Lenkai skaičiuoja, kad iš to skaičiaus beveik 430 tūkstančių – jų tautiečiai, išsiųsti dirbti daugiausia į Vokietiją (57 proc.), taip pat į Prancūziją (12 proc.), Belgiją (9,5 proc.) ir Nyderlandus (4,8 proc.).
Komandiruotieji dažniausiai dirba statybose (47 proc.) ir pramonėje (17 proc.), konkuruodami su vietiniais, kadangi dirba už mažesnį atlyginimą, teigia portalas.
Šiuo metu asmeniui, komandiruotam, tarkime, į Prancūziją, reikia mokėti šioje šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį ir garantuoti darbą pagal Pranzūzijos darbo saugos ir higienos normas, bet – tai sumažina užsakovo-prancūzo sąnaudas: socialinio, sveikatos draudimo ir pensijų įmokos mokamos pagal tos šalies, iš kurios atvyko darbuotojas, įstatymus.
„Norime priimti komandiravimo teisės normas, kurios bus aiškios, sąžiningos ir lengvai įgyvendinamos, – teigė praėjusį antradienį ES užimtumo ir socialinių reikalų komisarė Marianne Thyssen. Tačiau svarbiausia šios reformos išdava yra europiečių iš ES rytinės dalies konkurencingumo sumažėjimas padidinus jiems atlyginimus.
Pagal naująsias taisykles jiems turėtų būti ne tik mokamas minimalus darbo užmokestis, bet ir visi priedai prie atlyginimo, kuriuos numato priimančiosios šalies įstatymai (socialinio, sveikatos draudimo ir pensijų įmokas jie ir toliau mokėtų savo gimtojoje šalyje). O jei toje darbovietėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, komandiruotam darbuotojui atlyginimas būtų mokamas pagal patvirtintą tarifinių atlygių lentelę.
„Pernelyg dažnai mes matome, kad du darbuotojai dirba drauge tą patį darbą, bet vienas iš jų uždirba daug mažiau nei kitas“, – sakė belgė M.Thyssen. - Praktiškai darbuotojas, komandiruotas į Belgiją, gautų ne tik garantuotą minimalią mėnesinę algą, bet taip pat ir statybininkų kolektyvinėje sutartyje numatytus priedus už darbą blogomis oro sąlygomis, kilnojimąsi iš vienos vietos į kitą, ar pinigų įrankiams nusipirkti.“
Didės įdarbinimo sąnaudos
Preliminariais Europos Komisijos skaičiavimais žemos kvalifikacijos darbininko įdarbinimo Vokietijos statybos sektoriuje sąnaudos padidėtų vidutiniškai nuo 2380 iki 2897 eurų, Belgijoje – nuo 1718 iki 2991 eurų, Prancūzijoje – nuo 1587 iki 1960 eurų.
Pavyzdžiui, Vokietijos darbdavys, pasamdęs statybininką iš Rytų Europos vietoj vokiečio, sutaupytų nebe 562, o tik 45 eurus per mėnesį.
Jau dabar apsimoka siųsti žmones į komandiruotę vakaruosna laikotarpiui iki dvejų metų (po to reikia pradėti mokėti Vakarų socialinio draudimo įmokas). Tačiau reformos projekte patikslinama, kad po dvejų metų darbuotojui turės be išimčių galioti vietos Darbo kodeksas – įskaitant atleidimą iš darbo.
Europos Komisija ketina parengti atskiras nuostatas dėl vairuotojų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais. Dabar jie turi komandiruotų darbuotojų statusą. Kai Vokietija 2015 metais priėmė minimalaus darbo užmokesčio įstatymą, kilo neišspręstas ginčas dėl to, ar jis turi būti taikomas ir kaip taikomas kitų šalių sunkvežimių vairuotojams, važiuojantiems į Vokietiją ar per ją.
Naujas komandiravimo taisykles turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (ES šalių ministrai).
Teisėkūros darbas truks greičiausiai iki 2017 metų, tačiau Lenkijos šansai blokuoti šią reformą yra labai menki.
Kartu su kitomis šios ES dalies šalimis Lenkija gina dabar galiojančias taisykles argumentu, kad visiška prekių judėjimo laisvė Europos Sąjungoje nesuderinama su darbo jėgos ir paslaugų judėjimo laisvės apribojimu.
Čia ir yra keblumas, kad gąsdinimai „lenkų santechniku“, kuris, kaip buvo rašoma ištemptuose plakatuose, turėtų išstumti iš darbo rinkos prancūzus savo darbu pusvelčiui, jau 2005 metais Prancūzijoje pakurstė kampaniją surengti referendumą, nukreiptą prieš ES konstitucinę sutartį.
Parengė Leonas Grybauskas
