Kaip skelbiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“, vartojimo išlaidos augo daugiau negu darbo užmokestis ir pensijos.
Remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2015 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu, namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 225 mln. eurų didesnės. Tuo tarpu darbo užmokesčio pajamų suma 2015 metų paskutinį ketvirtį buvo 146 mln. eurų, socialinio draudimo fondo mokamų pensijų suma – 8 mln. eurų didesnė, palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu.
Dalis pinigų – šešėlis
Kaip sakė J.Varanauskienė, neigiamas darbo ar pensijų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas rodo, kad gyventojai gauna kitokių pajamų nei kad atlyginimas. Tai galėtų būti perlaidos iš užsienio, pinigai, uždirbti iš individualios veiklos, iš verslo, skolintos lėšos ar šešėlinės pajamos.
2015 metų paskutinį ketvirtį J.Varanauskienė apibūdino kaip didėjančių pajamų laukimą – tiek daugiau, tiek mažai uždirbančių žmonių.
Pasak jos, daugiau nei anksčiau mažas pajamas gaunančių žmonių puoselėja viltis, kad finansinė ateitis bus geresnė.
„Tačiau tai kelia ir nuogąstavimų. Jei lūkesčiai per dideli, daroma finansinių klaidų, tarkim, per didelis išlaidumas. Tos klaidos yra viena iš priežasčių, didinančių atskirtį. Tokie žmonės gali prisidaryti problemų“, – svarstė SEB ekspertė.
Vienur sutaupė, tačiau kitur – daugiau išleido
Kaip rodo naujausi duomenys, lietuviai praėjusių metų paskutinį ketvirtį kiek sutaupė degalams, tačiau triskart tiek išleido kitoms prekėms.
„Tačiau tos prekės, kurios atpigo, neleidžia sutaupyti, mat pinigai išleidžiami kitiems dalykams“, – sakė J.Varanauskienė.
Augusios išlaidos drabužiams, anot ekspertės, rodo, kad auga perkamoji jaunų žmonių galia, mat jiems šios prekės dažniau aktualesnės.
Skolinasi daugiau
Vartojimų paskolų pastaraisiais metais tradicinėse skolinimo įstaigose mažėjo, dabar ta dalis augo. SEB banko klientų statistiniai duomenys rodo, kad 2015 metų pabaigoje vidutinės naujų vartojimo kredito įmokos buvo maždaug 10 proc. didesnės negu 2014 metų pabaigoje.
„Gyventojų paskolų didėjimas – geras požymis, rodantis, kad finansų institucijos randa klientų, galinčių imti paskolas“, – sakė J.Varanauskienė.
„Nors vidutinė naujo vartojimo kredito suma nepadidėjo, bet besiskolinantys žmonės rinkosi maždaug keturiais mėnesiais trumpesnį paskolos laikotarpį ir didesnes kredito įmokas. Vadinasi, skolinosi didesnes pajamas gaunantys žmonės. Pernai privatūs klientai ne tik sudarė daugiau automobilių lizingo sutarčių, bet ir skolinosi didesnes sumas bei pirko vidutiniškai brangesnius automobilius – ir naujus, ir naudotus. Vidutinė naujo automobilio lizingo vertė 2015 metais buvo maždaug 12 proc. didesnė, naudoto – 7 procentais“, – sako J.Varanauskienė.
Pasak jos, didėjantis skolinimasis vartojimo reikmėms, ypač turtingesnių namų ūkių, leidžia manyti, kad ateityje bus perkama dar daugiau brangesnių, ilgalaikio vartojimo prekių.
Pavojau neįžvelgia
Kaip rodo finansinės elgsenos tyrimai, turtingesni žmonės, kitaip negu besiverčiantys iš mažų pajamų, pradėjus didėti pajamoms, iš karto neskuba didinti savo vartojimo išlaidų, nors į blogesnes naujienas reaguoja greičiau ir jautriau.
Tačiau skolintis vis labiau nori ir mažesnes pajamas gaunantieji.
„Šitie žmonės gali pervertinti 30 eurų užmokesčio padidėjimą. Didesnė problema jiems atrodo, kad šiandien pinigų reikia, nei tai, kaip grąžins paskolą“, – apie žmonės, kurių pajamos mažesnės, o noras skolintis nemenkas, kalbėjo J.Varanauskienė. Tačiau ji nemano, kad galėtų kilti skolinimosi bumas neįvertinant galimybių.
„Turime priežiūros institucijas, kurios bando užbėgti už akių, kad tokie žmonės neprisiimtų paskolų. Labiau skolinasi tie žmonės, kurie yra finansiniškai stiprūs, tie, kuriems kredito įmoka netampa kasdienio gyvenimo modeliu, pinigais, skirtais dengti kasdienio vartojimo išlaidas“, – kalbėjo bankininkė. „Apie skolinimosi ribojimą kalbėti yra per anksti“, – sakė J.Varanauskienė.
Drąsiau ir daugiau skolinasi finansiškai stipresni gyventojai
Anot J.Varanauskienės, paprastai didėjančios pajamos, jų augimo lūkesčiai labiau skatina skolintis mažas pajamas gaunančius gyventojus.
„Mūsų šalyje ypač pastaruoju metu yra požymių, rodančių, kad vartojimo reikmėms jau drąsiau ir daugiau skolinasi ir turtingesni, didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Didėja tradicinių vartojimo kreditų davėjų – bankų ir kredito unijų, kurie griežčiau, palyginti su kitomis kreditus teikiančiomis įmonėmis, vertina klientų mokumą, paskolų portfelis. Kelerius metus mažėjusi bankų ir kredito unijų vartojimo kreditų portfelio vertė per 2015 metus ūgtelėjo 33,3 mln. eurų, arba 5,3 procento“, – pabrėžė šeimos finansų ekspertė.
Spėriai, anot jos, didėja ir norinčių imti paskolą būstui skaičius, kartu kyla ir jų galimybės. Tačiau tai daugiausia vyresni žmonės, o jaunų žmonių skolinimosi galimybės sumažėjo, įsigaliojus naujiems Atsakingo skolinimosi nuostatams.
