„Klaidų, stengiantis gauti būsto paskolą, padaroma kur kas mažiau tiek iš banko, tiek iš besiskolinančiųjų asmenų pusės, nebent besiskolinantysis neatskleidžia visos informacijos ir bankas jos nesužino. Taip pat – jei asmuo neįvertina jau turimų įsipareigojimų arba nevertina jų kaip įsipareigojimų, nors pagal galiojančius normatyvus jie vertintini kaip finansiniai įsipareigojimai“, – kalba J. Nedzinskienė.
Perdėtas optimizmas – dar vienas bandančiųjų gauti būsto kreditą bruožas. Pašnekovės pastebėjimu, žmonės žino ar tikisi, kad jiems bus pakeltas atlyginimas, viskas tik gerės, tačiau neįvertina, kad apskritai gali netekti darbo ir neturėti rezervų finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
Būstą pirkti vieni ryžtasi rečiau
Lietuvoje, skirtingai nei daugybėje užsienio šalių, labai aiškiai pastebimas didelis noras turėti nuosavą būstą, nors ir paprastesnį, mažesnį, užuot jį nuomojus.
„Ši tendencija labai skirtinga nuo praktikos užsienyje, kur žmonės neperka „tarpinių“ turtų, jie tiesiog nuomojasi, kol aiškiai žino, kad tikrai gali įsigyti tiksliai tai, ką nori.
Lietuvoje dažniau jaunam žmogui perkamas mažas butas, o po kurio laiko, ypač kai sukuriama šeima, imama kita paskola, ankstesnis būstas parduodamas arba nuomojamas gaunant iš jo pajamų. Tačiau tendenciją, kad visi nori turėti savo, vadinčiau lietuviška“, – teigia pašnekovė.
Pasak J. Nedzinskienės ir SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, būsto paskolas jauni žmonės dažniausiai ima dviese, nes nuosavas būstas tampa reikalingesnis sukūrus šeimą, planuojant arba susilaukus vaikų.
Be to, anot pašnekovių, vienam asmeniui su savo pajamomis gali būti sunku išsiversti, paėmus būsto paskolą. Įsipareigojimai bankui negali sudaryti daugiau nei 40 proc. visų asmens pajamų. Už likusią dalį žmogus turi galėti pragyventi. J. Nedzinskienės vertinimu, suma, kuri kas mėnesį turėtų likti pragyvenimui, turėtų sudaryti apie 400–500 eurų žmogui.
Ką svarbu įvertinti
J. Varanauskienės teigimu, prieš kreipiantis į banką dėl būsto kredito, svarbiausia atsakingai įvertinti, ar turimos pajamos yra pakankamos mokėti kredito įmokas, ar asmuo tikrai pajėgus gyventi iš mažesnių lėšų, kurios liks sumokėjus kredito įmoką.
„Svarbu įvertinti ir galimas rizikas bei būdus, kaip būtų galima jas maksimaliai sumažinti. Pavyzdžiui, jei sumažėtų įsigyto būsto vertė, asmens ar šeimos pajamos, padidėtų išlaidos, apsisaugoti nuo tokių rizikų padėtų turimas kitas turtas.
Taip pat pagelbėtų santaupos ar keli pajamų šaltiniai šeimoje, pasirinktas pajamų sumažėjimo rizikos draudimas (pvz., kredito įmokų draudimas netekus darbo, kritinių ligų ar gyvybės draudimas), ilgesnis palūkanų nustatymo laikotarpis“, – aiškina pašnekovė.
Savo ruožtu J. Nedzinskienė pažymi, kad labai svarbu ne tik įvertinti savo galimybes, tačiau ir suvokti, kad būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas. Dažniausiai paskola trunka 25–30 metų.
