Lietuvių algos mažiausios Baltijos šalyse, atotrūkis didėja

Pernai vidutinis realusis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 6 proc., Estijoje – 6,9 proc., Latvijoje – 7,4 procento.

Susirūpinimą kelia tai, kad pensijai savarankiškai turtą kaupia dar labai nedidelė dalis Baltijos šalių gyventojų – 15-18 procentų.<br>J.Butkutės nuotr.
Susirūpinimą kelia tai, kad pensijai savarankiškai turtą kaupia dar labai nedidelė dalis Baltijos šalių gyventojų – 15-18 procentų.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristina Rancaitė

2016-04-20 11:29, atnaujinta 2017-05-28 07:47

„Lietuva iki šiol turi mažiausią vidutinį darbo užmokestį ir jo augimo tempas vis dar yra lėtesnis, tad atotrūkis didėja“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Nors kartu didėjo ir vartojimo išlaidos, namų ūkiams pavyko padidinti ir savo santaupas. Gyventojų indėlių finansų institucijose vertė per metus Lietuvoje išaugo daugiausiai – 7,9 proc., Estijoje – 7,4 proc., o Latvvijoje – 6,3 procento.

„Tai galima sieti ir su euro įvedimu, dalis žmonių ne praturtėjo, o tiesiog turimus pinigus nunešė į bankus“, – sakė J.Varanauskienė.

Kaupti pensijoms neskubame

„Galima žiūrėti, ar daug žmonių savarankiškai ruošiasi pensijai, ir tie, kas ruošiasi, kaip jie yra pasiruošę. Didelių skirtumų tarp Baltijos šalių neįžvelgsime“, – teigė J.Varanauskienė.

Pernai gyventojų pensijoms savarankiškai kaupiamo turto vertė Lietuvoje išaugo 10,8 procento.

„Nors žmonės ir supranta, kad yra labai svarbu patiems ruoštis pensijai, vis dėlto konkrečius veiksmus daugelis tebeatidėlioja“, – sakė J.Varanauskienė.

Susirūpinimą kelia tai, kad pensijai savarankiškai turtą kaupia dar labai nedidelė dalis Baltijos šalių gyventojų – 15-18 procentų.

„Kalbant apie požiūrį į pensijas, išsiskiria estai, kai paklausiame, kokie tikėtini papildomi pajamų šaltiniai, vieninteliai estai pasitiki nekilnojamuoju turtu, o latviai ir lietuviai – sukauptomis lėšomis“, – teigė Julita Varanauskienė.

Lietuva išsiskiria skolinimosi srityje. Pernai buvo pasiektas lūžio taškas Lietuvos paskolų rinkoje. Estijoje paskolų portfelis augo jau kurį laiką, Lietuvoje vartojimo paskolos padidėjo tik pernai antroje pusėje.

„Latvijoje – sąstingis, nes jie dorojasi su paskolomis, paimtomis 2006-2008 metais, jos yra našta“, – sakė J.Varanauskienė.

Būsto kainos Estijoje daugiau, nei išaugo pajamos. Tad būstas ten pasidarė sunkiau įperkamas. O Latvijoje ir Lietuvoje šios galimybės pagerėjo.

„Vis tiek Lietuvoje sunkiausios galimybės įsigyti būstą. Estai gali lengviausiai įsigyti didžiausio ploto naujos statybos būstą, latviai – didžiausio ploto senos statybos būstą“, – teigė J.Varanauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: prasidėjo išankstinis balsavimas