A.Sabonis neseniai buvo užfiksuotas besifilmuojantis „Lidl“ reklamoje. Prekybos centro atstovai šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, bet kalbama, kad televizijos ekranuose išvysime ne vieną minėtos reklamos epizodą, kuriuose sukinėsis garsusis krepšininkas.
Kodėl pasirinktas A.Sabonis?
„Tikrai nežinau ir negaliu pasakyti, kiek už reklamas gauna tokios žvaigždės, bet šiek tiek išmanau apie tai, kaip reklamos kūrėjai renkasi žinomus žmones ir kaip nustato jų vertę“, – teigė Lietuvos krepšinio federacijos rinkodaros vadovas Ernestas Alesinas.
Pavyzdžiui, „Lidl“ ieškodama, kas Lietuvoje galėtų papuošti jų reklamas, atranką vykdė keliais etapais. Pirmiausia buvo ieškoma kažko, kuo būtų žinoma valstybė, kas sietų jos žmones.
„Mes galime kalbėti apie gintarą ar Baltijos jūrą, kaip Lietuvą reprezentuojančius dalykus, bet akivaizdu, kad krepšinis yra vienas žinomiausių ir labiausiai tautą vienijančių dalykų, mėgiamas įvairių amžių grupių ir socialinės padėties žmonių“, – pasakojo pašnekovas.
Nusprendus, kad lietuviai labiausiai domisi krepšiniu, įmonė ieškojo žmogaus, kuris atitiktų du kriterijus – būtų šioje srityje žinomas ir vertinamas teigiamai.
Nenuostabu, kad po šios atrankos kroatų, kūrusių reklamą, dėmesį patraukė A.Sabonis – puikiai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų bei jau ne kartą tapęs sėkmingu reklaminiu veidu.
Sudarinėja individualias sutartis
Kiek praeityje garsiam krepšininkui galėjo būti pasiūlyta už filmavimąsi „Lidl“ reklamoje neatskleidžiama. Kol kas nepatvirtinti ir spėjimai, kad vasaros olimpinėse žaidynėse ant vyrų krepšinio rinktinės marškinėlių šmėžuos būtent šios kompanijos logotipas.
„Mūsų sportininkai negauna tokių didelių sumų, kokios mokamos pasaulinėje rinkoje, bet viskas priklauso nuo daugybės dalykų. Jei kalbame apie ilgalaikius projektus, kainos prasideda nuo 5 tūkst. eurų ir gali siekti 50-150 tūkst. eurų“, – kalbėjo E.Alesinas.
O konkrečiau? Viskas priklauso nuo to, kiek apskritai prekybos centras yra pasirengęs investuoti į reklamą Lietuvoje ir koks buvo konkretus susitarimas – dėl vienos reklamos, jų ciklo ar tapimo reklaminiu veidu.
„Apie konkrečius sandorius negaliu kalbėti, bet kiek teko susipažinti su tarptautinėmis bendrovėmis, tai jos dažniausiai tokius žinomus žmones vertina ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų“, – teigė E.Alesinas.
Krepšinio federacijos viešųjų ryšių ir rinkodaros direktorius Linas Kunigėlis taip pat pasakojo, kad garsių sportininkų kainos – labai įvairios: „Gali būti 10 tūkst., o gali siekti ir 100 tūkst. eurų, priklauso kur reklama naudojama, koks produktas ir kaip ilgai tęsiasi kampanija.“
Jis teigė, kad A.Sabonį reklamos agentūros vis dar turėtų vertinti kaip vieną brangiausių Lietuvos žvaigždžių, tačiau negalėjo pasakyti tikslių sumų, kurias jos būtų pasiryžusios sumokėti.
„Gali būti 100 tūkst., o gali ir 150 tūkst. eurų. Arvydas visuomet sudarinėja individualias sutartis, todėl čia buvo jo asmeninis sprendimas ir apie jį nieko pasakoti negaliu. Gali būti ir susitarimas dėl paramos, kad dalis lėšų eina jo krepšinio mokyklai, tačiau tai konfidencialūs dalykai, niekas nekalba apie tai“, – kalbėjo L.Kunigėlis.
Sportininkai pinigų nemato?
A.Sabonis pats gali spręsti apie tai, ką ir už kiek reklamuoti, tačiau daugeliui kitų sportininkų viskas kur kas sudėtingiau.
„Yra klubų laikas ir yra rinktinės laikas“, – teigė L.Kunigėlis.
Klubai turi savas taisykles ir užfiksuoja jas kontraktuose, kuriuose dažniausiai būna nustatyta, kokiomis sąlygomis sportininkas gali reklamuoti.
„Krepšinio federacija su rinktinės žaidėjais kontraktų neturi, viskas vyksta jų patriotiškumo ir geros valios dėka, tai yra tiesiog susitarimas ir pozityvus požiūris iš jų pusės – krepšininkai supranta, kad reklamos tai investicija į ateitį vardan viso krepšinio“, – pridūrė jis.
E.Alesinas pasakojo, kad dažniausiai ne patys sportininkai, o jų agentai, klubai ar lygos nustato, ką ir už kiek galima reklamuoti. Pavyzdžiui, A.Sabonio sūnus Domantas Sabonis niekuomet nereklamuos dešrelių ar prekybos tinklų – NCAA lyga, kurioje jis žaidžia, draudžia savo žaidėjų naudojimą komercinėse reklamose.
Ir nors sportininkai vertinami brangiai, dažniausiai ji gerokai lenkia pasirašomų kontraktų sumas. „Dauguma sportininkų net galėtų pasakyti, kad tų pinigų už reklamas nėra matę.
Tiesioginės lėšos paprastai sudaro tik 20-30 proc. susitarimo vertės, visa kita – klubų, rinktinių ar valdybų susitarimai pagal rėmimų programas“, – pasakojo E.Alesinas. Tai reiškia, kad sportininkus reklamoje norintys naudoti verslininkai tariasi su jų atstovais, o lėšas reklamai gali skirti klubų, programų ar kitų dalykų rėmimui.
„Dauguma sandorių yra ne vien finansiniai: yra remiami įvairūs projektai, sportinė įranga. Taigi tų sutarčių vertė yra kur kas didesnė nei finansinė.
Tarkime, „Nike“ naudoja Lino Kleizos vardą. Jis turi vaikų labdaros ir paramos fondą, taigi „Nike“ panaudoja vieną ar kitą dalyką, bet jie taip pat vaikus aprūpina batais, daiktais, medikų konsultacijomis ar milžiniškomis nuolaidomis, kurios yra taikomos atitinkamoms prekėms“, – pasakojo E.Alesinas.
