Verslininkai, investuotojai ir ekonomistai seniai siūlė valdžiai nustatyti įmokų „Sodrai“ ribas. Mat jau seniai ribojamos tik išmokos, o įmokos skaičiuojamos nuo bet kokių atlyginimų.
Vakar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pranešė, kad valdantieji apsisprendė riboti ir įmokas. Tiesa, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar toliau prieštaravo tokiai idėjai.
Jei ribos bus nustatytos, iš pradžių jos bus taikomos tik tai atlyginimo daliai, kuri viršys 10 vidutinių darbo užmokesčių, nors užsiminta, kad ateityje kartelė gali būti nuleista iki penkių.
Ką tai reiškia? Paskutinį 2015-ųjų ketvirtį vidutinė alga Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) siekė 756,9 euro. Vadinasi, jei ribos galiotų dabar, „Sodrai“ nereikėtų mokėti tik nuo atlyginimo dalies, kuri viršys 7569 eurus.
Lietuvoje tokias algas gauna labai mažai žmonių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015 metais asmenų, kurių vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo didesnės nei 7569 eurai, buvo 9255, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 3411.
Skaičiuojant pasinaudota sąlyga, kad tokias pajamas asmuo gavo bent vieną mėnesį per šį laikotarpį. Skaičiuojant pajamas per visus 12 mėnesių, tokių asmenų turėtų būti dar mažiau.
Šiuo metu darbdavio įmoka „Sodrai“ siekia 27,98 proc., o kartu su 3 proc. sveikatos draudimo įmoka – 30,98 procento.
Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad „Sodros“ įmokų ribos padės į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų.
„Manau, kad 10 vidutinių darbo užmokesčių – daug, todėl tai galios labai nedideliam skaičiui gerai apmokamų darbuotojų.
Bet jei bus siekiama ribą mažinti iki 5 vidutinių užmokesčių, tai teikia vilčių. Tie investuotojai, kurie dairosi gerai apmokamų darbuotojų ir nedidelių darbo apmokestinimo sąnaudų, tikrai atkreips dėmesį į Lietuvą“, – svarstė R.Skyrienė.
Anot jos, nustačius „Sodros“ įmokų ribas atlyginimai gali pakilti.
Asociacija „Investor’s Forum“ klausė investuotojų, ką jie darytų dėl tokių sprendimų sutaupę lėšų. Net 77 procentai atsakė skirsiantys jas algoms didinti.
Tiesa, įvedus įmokų ribą „Sodra“ neteks dalies pajamų.
Vienas socialinio modelio kūrėjų Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka teigė, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas tik kartu su nedarbo draudimo ir bazinės pensijos finansavimo reformomis.
„Tikėjomės, kad, bazinę pensiją perkėlus į biudžetą, „Sodros“ išlaidos gerokai sumažėtų ir būtų galima imtis tokių pertvarkymų. Juk žalinga tik įvesti įmokų „Sodrai“ ribas ir nesiimti kitų reformų“, – teigė R.Lazutka.
Anot jo, tokiu atveju įmokų riba galėtų siekti net ir apie du vidutinius darbo užmokesčius.
„Sodros“ įmokų ribas anksčiau siūlyta taikyti tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršytų 5 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per mėnesį arba 60 – per metus. Šiuo metu tai būtų atitinkamai apie 3585 eurus ir 45 420 eurų.
Pagal socialinį modelį, ribas siūlyta pasiekti pamažu per šešerius metus: pirmaisiais metais – 120 VDU, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais – 60. (BNS, LR)
Atskiro fondo nusprendė nebekurti
Valdžia nekurs atskiro fondo, iš kurio pašalpas gautų netekę darbo žmonės, vienoje darbovietėje išdirbę trejus ir daugiau metų. Jo funkcijas turėtų atlikti Garantinis fondas.
Toks sprendimas priimtas Vyriausybės atstovų ir Seimo frakcijų seniūnų susitikime.
Pasak A.Butkevičiaus, naujo fondo apsispręsta nekurti, kad nereikėtų leisti pinigų naujai struktūrai.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys.
Didžiausia išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali – vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.
