„Išsiaiškinome, kad du trečdaliai respondentų siekdami savo užsibrėžtų finansinių tikslų susidaro taupymo planą, tačiau nudžiuginti save ir nusipirkti išsvajotą daiktą gali vos 2 proc. apklaustųjų. Be to, iš testo rezultatų matyti, jog beveik ketvirtadalis jų kol kas dar nėra nieko sutaupę, o kiekvieną mėnesį nuo algos atsidėti iki 10 proc. pavyksta mažiau nei pusei testą užpildžiusių žmonių“, – apie galutinius finansinio raštingumo programos „Šeimos finansų akademija“ testo rezultatus kalba kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.
Programos mokomąją medžiagą parengusios Mykolo Romerio universiteto lektorės, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovės dr. Eglės Kybartienės teigimu, žmonės dažnai su finansiniais sunkumais susiduria ne dėl per mažo pinigų kiekio, o dėl netinkamo jų valdymo.
„Sėkmingo asmeninio biudžeto valdymo pagrindas – kruopščiai suplanuoti finansai bei nuolatinė šio plano kontrolė. Iš testo rezultatų matyti, kad 37 proc. atsakiusiųjų arba nekontroliuoja išlaidų, arba tai daro nereguliariai. Taigi, nepakankama išlaidų kontrolė yra viena dažniausiai pasitaikančių nesėkmių valdant asmeninius finansus. Todėl manome, kad mūsų pateikti pavyzdžiai, tokie kaip kokius taupymo ir išlaidų kontrolės metodus naudoti, kaip elgtis parduotuvėje, žmonėms padėjo lengviau suvokti, kaip asmeninio biudžeto valdymo žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime“, – sako E.Kybartienė.
Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovės, kontroliuoti savo finansus gebantis žmogus suderina pajamas ir išlaidas taip, kad pinigų liktų ir būtiniausioms išlaidoms, ir taupymui, ir pramogoms. Testo rezultatai atskleidė, kad kol kas tai pavyksta ne visiems: 40 proc. respondentų teigia, jog gavę atlyginimą visų pirma skuba apmokėti sąskaitas, 6 proc. apklaustųjų – grąžina skolas. Nors beveik ketvirtadalis (24 proc.) testą užpildžiusiųjų atsideda taupymui, tačiau kone kas tračias vis dar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.
