Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį pagal dešimties balų sistemą vertina vos 4,4 balo.
Iš Baltijos šalių gyventojų labiausiai savo finansine padėtimi patenkinti estai – 5,4 balo, mažiausiai latviai – 4,3 balo.
Vos 4,4 balo
SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė papasakojo, kad tokio tyrimo buvo imtasi dėl keleto priežasčių.
„Pirmoji priežastis – mūsų ilgą laiką nepaliko ramybėje klausimas, kodėl gerėjant ekonomikos sąlygoms vyraujanti žmonių nuomonė išlieka bloga ir neigiama apie Lietuvos ekonomiką. Antroji – norėjosi pamatuoti finansinį gyventojų saugumą, tarkime, kaip jie būtų pajėgūs susitvarkyti su finansiniu šoku, jei toks ištiktu šiandien.
Trečioji- pasilyginti kaip mes atrodome Baltijos šalių kontekste“, – sakė J. Varanauskienė.
Specialistė teigė, kad gauti tyrimo rezultatai nėra džiuginantys, nes bendras finansinės padėties vertinimas yra tik 4,4 balo.
„Skolinamasis, paskolų ėmimas, Lietuvoje nėra labai blogas, jis, sakyčiau, net geras. Didžiąją dalį sudaro būsto paskolos, o tai reiškia geras nuotaikas dėl būsimų pajamų. Tačiau kai pereiname prie gyventojų nuomonės apie jų finansinę padėtį, mes matome, kad rezultatai yra labai įdomūs ir dešimtbalėje sistemoje sudaro tik 4,4 balo“, – sakė J. Varanauskienė.
Priklauso nuo daug aplinkybių
Nustatant, kiek yra patenkinti savo finansine padėtimi, Baltijos šalių gyventojai buvo paprašyti bendrai įvertinti savo turimą turtą, skolas, santaupas ir pajamas.
Tyrimo duomenimis, net 38 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti dabartine finansine padėtimi. Taip nurodė 41 proc. apklausos dalyvių Latvijoje ir 27 proc. Estijoje.
Nurodžiusių, kad yra šiek tiek arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, Lietuvoje yra 20 proc. Tai truputį mažiau nei Latvijoje -24 proc. ir perpus mažiau negu Estijoje – 46 proc.
„Viena vertus tokie rezultatai susiję ne tik su pajamomis, tačiau ir su tuo, kiek žmonės gali patys daryti įtaką savo pajamoms. Labiau nepatenkinti yra vyresni ir turintys žemesnį išsilavinimą žmonės. Taip pat tai priklauso ar žmonės optimistai, ar pesimistai, ar turi vaikų ir kokioje vietovėje gyvena“, – teigė J. Varanauskienė.
Tyrimas parodė, kad labai svarbu ne tik tai, kiek pajamų gauni pats, tačiau ir tai, kiek pajamų gauna kiti.
„Vienam šeimos nariui Vilniuje tenka 403 eurai, Vakarų Lietuvoje – 351 euras, Kauno apskrityje – 312 eurų, Pietų Lietuvoje – 302 eurų, Šiaurės Lietuvoje – 278 euro“, – apie tyrimų rezultatus pasakojo J. Varanauskienė.
Blogiausiai nusiteikę – Vakarų Lietuvos gyventojai
Tyrimo duomenimis, nepasitenkinimas esama finansine situacija didžiausias yra Vakarų Lietuvoje.
„Vakarų Lietuvoje nepasitenkinimas yra net 42 proc., jei rašytume pažymį, tai būtų 4,2 balo, o labiausiai patenkintų gyventojų yra Kauno apskrityje. Jų finansinio pasitenkinimo balas yra 4,6“, – sakė J. Varanauskienė.
Moteris teigė, kad skirtingas įvairių regionų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad svarbu ne tik tai, kaip pats gyveni, bet ir tai, kaip gyvena aplinkiniai.
Tuose regionuose, kur gyventojai geriau vertina savo finansinę padėtį, jų pajamos yra vienodesnės, o regionuose, kur gyventojai savo finansinę padėtį vertina prasčiau, egzistuoja didesni pajamų skirtumai.
Pajamų lūkesčiai – įvairūs
J. Varanauskienė pasakojo, kad optimistiškai nusiteikusių gyventojų daugiausiai yra Kauno apskrityje.
„Lietuvoje žmonės pajamų padidėjimo iš Baltijos šalių tikisi mažiausiai. Didžiausio pajamų padidėjimo tikisi tie, kuriems jos jau padidėjo ir jie mano, kad jos toliau kils“, – sakė J. Varanauskienė.
Tyrimo duomenimis, žmonės pajamų didėjimo labiausiai tikisi Kauno apskrityje, net 19 proc., o mažiausiai pagerėjimo laukia Vakarų ir Pietų Lietuva, vos po 6 proc.
„Finansinį pasitenkinimą labiausiai galima susieti su tuo, kokias santaupas žmones turi, o ne pajamas, todėl būtent santaupos yra didžiausia finansinio nesaugumo priežastis“, – teigė specialistė.
