Prieš savaitę – 0,83 euro, šiuo metu – 0,91 euro. Štai tiek pabrango 3,2 proc. riebumo 1 litro talpos pieno pakuotė. 9 proc. riebumo varškės pakuotės, kainavusi 1,17 euro, šiuo metu kainuoja 1,35 euro.
82 proc. riebumo sviesto kaina taip pat pasistiebė: anksčiau 200 gramų pakelis kainavo apie 1,35 euro, šiuo metu kaina perlipo per pusantro euro.
Apie tai, kad pienas ir iš jo gaminami produktai brangs, perdirbėjai ėmė kalbėti spalio pradžioje. Mat jau vasaros pabaigoje jie ėmė kelti žaliavos supirkimo kainas.
Signalus apie pieno perdirbimo įmonių keičiamą kainodarą prekybos tinklai gavo rugsėjį, todėl pastarosiomis dienomis jų gaminių kainos buvo perrašytos ir parduotuvėse.
Kainos pakilo dešimtadaliu
Anot „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, kainų pokyčių priežasčių toli ieškoti nė neverta: žaliavinio pieno kaina pakilo maždaug 50 proc., neišvengiamai pabrango ir pienas lentynose – maždaug dešimtadaliu.
Jam pritarė ir kiti prekybininkai. „Kai kurių pieno produktų kainų kilimą parduotuvėse „Maxima“ lėmė tai, kad reikšmingai padidėjo jų įsigijimo kaina. Anot pieno perdirbėjų, kainas teko kelti, nes rinkoje net kelias dešimtis kartų pabrango žaliava.
Pirmąsias žinias iš pieno perdirbėjų apie tai, kad jie ketina savo produkciją mums parduoti brangiau, gavome prieš porą mėnesių.
Suprasdami, kad pieno produktai – neatsiejama kasdienio prekių krepšelio dalis, visą šį laiką tarėmės su tiekėjais, stengėmės išsiderėti geriausias produkcijos įsigijimo kainas“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.
Anot „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, pieno ir jo produktų kainos parduotuvėse svyruoja nuolat, todėl būtų teisingiau vertinti pokyčius per ilgesnį laikotarpį. Šiuo metu joms daugiausia įtakos daro padidėjusi gamybos savikaina.
Sunkmetis atsitraukė
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, pieno produktų kainą ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje nulemia gerokai išaugusi paklausa juos importuojančiose šalyse.
„Per pastaruosius tris mėnesius aukcionuose pieno kaina labai smarkiai pakilo. Šiuo metu, žvelgiant į pasaulines ir europines pieno kainas, jau lyg ir aišku, kad jos kol kas nebekils.
Bet kai kainos didėja aukcionuose, jos kyla ir produktus importuojančiose valstybėse.
Lietuvos parduotuvėse kainos svyruoja labai nedaug – maždaug kelis procentus. Nes vidaus rinkoje pokyčiai būna labai nedideli“, – sakė E.Simonis.
Anot jo, pats pienas sudaro tik dalį produkcijos savikainos. Todėl lentynose produktai nebuvo atpigę tiek, kiek anksčiau buvo nukritusios supirkimo kainos.
Pasak Vilkyškių pieninės vadovo Gintaro Bertašiaus, iš ūkininkų superkama žaliava, palyginti su rugpjūčiu, per rugsėjį ir spalį pabrango 30–40 procentų. O lapkričiui su pieną tiekiančiais ūkiais kainos suderėtos dar didesnės nei spalį.
Stambesniems ūkiams spalį buvo mokama iki 30 euro centų už kilogramą pieno. Per krizę ši kaina buvo smukusi iki 23 centų ir dar mažiau. Mažieji ūkiai apskritai turėjo tenkintis 12–17 euro centų. Giliausia kainų duobė buvo šiemet birželį bei liepą.
„Svarbiausia, kad eksporto rinkos šiuo metu jau yra aktyvios. Viena vertus, Europoje pieno pasiūla sumažėjo maždaug 10 procentų, pasaulyje – dar labiau.
Antra, eksporto rinkose žaliavinio pieno kaina irgi pakilo. O mes juk eksportuojame gaminius, kurie pagaminti maždaug iš 60 proc. Lietuvoje superkamo pieno“, – kalbėjo G.Bertašius.
Konkurencijos nebijo
Kodėl vartotojams pieno kainos nebuvo kritusios taip žemai kaip žaliavos?
„Kaina buvo šiek tiek pritūpusi. Bet daugiausia gaminių parduota vykdant akcijas, jos buvo labai dažnai skelbiamos.
Iki nuosmukio iš akcijų metu parduotų produktų gaudavome apie 25–30 proc. pajamų, o per pastaruosius pusantrų metų kai kuriais mėnesiais šios pajamos siekdavo net 60 proc.“, – skaičiavo G.Bertašius.
Jo teigimu, tai, kad pieno supirkimo kainos pagaliau tapo didesnės nei jo gamybos savikaina, lemia rinka.
„Juk šiuo metu nemažai pieno išvežama į Lenkiją, nes ten vis dar mokama už jį brangiau. Mes priversti mokėti ne mažiau, kad mums ūkiai pieną parduotų, kad pieno upė neištekėtų“, – sakė pašnekovas.
Tačiau ar nenutiks taip, kad brangstant lietuviškiems produktams lenkiškų paklausa dar labiau išaugs?
„Gamybos sąnaudos ir čia, ir Lenkijoje yra panašios. Bet mes eksportuojame net 60 proc. gaminių, lenkai – maždaug 10 proc. Tad nedidelę dalį produkcijos gali parduoti labai pigiai, kone už savikainą.
Todėl jeigu tik jie turėtų tikslą užimti tam tikrą pieno produktų rinkos dalį Lietuvoje, tai padaryti nebūtų sunku dirbtinai sumažinus kainas“, – svarstė G.Bertašius.
