Ekonomistai vieni per kitus kalba, kad situacija Lietuvoje nenormali. Kad žmonės maistui išleidžia ypač daug – apie trečdalį visų pajamų – ir tai juos nustumia į skurdo užribį.
Kodėl Lietuvoje maistas toks brangus, palyginti su Lenkija ir Vokietija? Tačiau kol šis klausimas sulauks atsakymų, žvilgtelėkime į kasdienių maisto prekių kainas.
Juk galima pasismaginti vartant maisto prekių parduotuvių išleistus bukletus, reklamuojančius nuolaidas? Tai padaryti net būtina, kai prieš akis guli iš Vokietijos atsivežti prekybos tinklo „Edeka“ leidiniai „XXL Woche“, pateikiantys pirkėjams informaciją apie didžiausias savaitės nuolaidas.
Analogiškus leidinius leidžia ir mūsiškiai prekybininkai, pavyzdžiui, „Iki“ – „Savaitėlę“, „Maxima“ – „Karštas kainas“, „Rimi“ – „Tai, ko nori tu“, „Lidl“ – kainų leidinį „Taip gyventi gera“.
Kainų skirtumas – akivaizdus
Palyginti skirtingų gamintojų prekes sklaidant prekybos centrų leidinius painoka. Todėl vokiškos „Edeka“ kainoraštyje parinkome tokių prekių, kokiomis prekiaujama ir Lietuvoje, o jų kainas nurašėme iš interneto prekybos svetainės „barbora.lt“.
Kainos liudija, kad vokiečiai maistui gali skirti mažiau pinigų nei lietuviai. Vokietijoje pigiau kainuoja kalakutiena, jautiena, kiaulienos dešros, citrinos, bulvės, kone perpus ten pigesnės šilauogės.
Kavos kainos yra maždaug tokios pat, pieno produktų – taip pat.
Kai kurios kūno priežiūros priemonės (tų pačių prekės ženklų) Lietuvoje yra gerokai brangesnės, brangesni ir svaigalai.
Apmaudu? Be abejo. Nes tarp vokiškų ir lietuviškų pajamų žioji didžiulė praraja.
Tad pirmiausia – apie vokiečių ir lietuvių algas.
Kainos – kaip pas mus, o alga?
Atlyginimo dydis Vokietijoje yra darbdavio ir darbuotojo laisvo susitarimo reikalas. Tačiau žemutinė atlygio riba joje yra nubrėžta.
2015-aisiais Vokietijoje buvo priimtas minimalaus atlyginimo įstatymas. Pagal jį, minimalus atlyginimas Vokietijoje bruto (neatskaičius mokesčių) turi sudaryti 8,5 euro už valandą.
Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, darbo laikas per savaitę siekia 40 valandų (tiems, kurie nori, leidžiama dirbti ir šeštadieniais, taigi 48 valandas per savaitę).
Tad per šį laiką Vokietijoje mažiausiai uždirbama 340 eurų, per mėnesį – per 1360 eurų.
Lietuvoje šiuo metu minimalus mėnesio atlyginimas sudaro 380 eurų. Jis taikomas nuo 2016-ųjų liepos. Iki tol minimali alga buvo 30 eurų mažesnė.
Vidutinis mėnesio atlyginimas Vokietijoje, neatskaičius mokesčių, sudaro 3612 eurų. Lietuvoje 2016-ųjų trečiąjį ketvirtį jis siekė 793 eurus, tad buvo (ir yra) 4,5 karto mažesnis.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų duomenimis, vidutinis atlyginimas be mokesčių gamybos ir paslaugų sektoriuje įvairiuose Vokietijos žemėse yra skirtingas.
2789 eurai. Tokia vidurinė alga pernai buvo Šverine – Vokietijos šiaurėje esančioje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje.
Didžiausia vidutinė alga šiame sektoriuje siekė 4027 eurus netoli Šverino esančiame Hamburge.
Vysbadene (vidurio Vokietijoje esančioje Heseno žemėje) vidutinė šio sektoriaus alga siekė 3987 eurus.
Kaip pasivyti vokiečius?
Ką daryti, kad lietuvių, tiek daug pinigų išleidžiančių maistui ir uždirbančių keturiskart mažiau, nesuėstų apmaudas? Kad mūsų šalies žmonės nebebūtų verčiami bėgti nuo skurdo ir jiems nebereikėtų emigracijos rinktis kaip išeities?
Priversti prekybininkus mažinti maisto kainas? Ekonomistai analitikai tokį žingsnį pavadintų absurdišku.
Pasak SEB banko analitiko Tado Povilausko, Vokietijoje maisto kainoms įtaką daro keletas veiksnių. Vienas jų – importo apimtis. Juk Vokietijoje yra apie 80 mln. gyventojų, Lietuvoje nėra nė 3 mln. žmonių.
„Vokiečių prekybos tinklai milžiniški. Ir kai kuris nors jų perka keliolika konteinerių citrusinių vaisių ar bananų, ir dar – be jokių tarpininkų, tiesiai iš augintojų, turi didelę galią derybose dėl kainos.
Lietuviams tai tenka daryti per tarpininkus, o perkamas vaisių ar daržovių kiekis santykinai nėra didelis, nes poreikis – daug mažesnis. Be to, kuo mažiau tarpininkų, tuo mažiau tų grandžių, kurių kiekviena pasiima maržą“, – sakė T.Povilauskas.
Kitas veiksnys – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Lietuvoje maistui jis siekia 21 proc., Lenkijoje – 5–8 proc., Didžiojoje Britanijoje – 0 proc., Vokietijoje – 7 proc.
Trečias veiksnys – prekės, kurių kainas diktuoja birža, visur kainuoja panašiai. Pavyzdžiui, didieji Lietuvos pieno produktų gamintojai turi galimybių savo gaminius, tarkime, sūrį, išvežti į Italiją, Lenkiją ar Olandiją. Nes ten kaina – palankesnė ir jie nenori Lietuvoje parduoti jų pigiau.
„Lietuvoje žaliavinis pienas pigesnis nei Vokietijoje maždaug 10 proc., o darbo jėga pas mus sudaro vos 6–7 proc. pieno produktų savikainos.
Kadangi algos pas mus 4–5 kartus mažesnės nei Vokietijoje, pieno produktų savikaina Lietuvoje tėra vienu kitu procentu mažesnė.
Užtat pirkdami maistą juk dauguma mūsų šalies žmonių jam ir skiria kone visas savo pajamas“, – sakė T.Povilauskas.
Ką daryti? Didinti darbo užmokestį. „Konkurencija – kainų karai – gali sumažinti antkainius. Išties Lietuvoje „Lidl“ tam pagelbėjo. Bet susijungė „Rimi“ su „Iki“, ir tai vėl prislopins konkurenciją“, – užsiminė analitikas.
Išeitis – dirbti ir užsidirbti
Kaip paguosti lietuvius? Anot banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, Vokietija juk turi du didžiausius Europoje uostus – Hamburgo ir Brėmeno, dar stiprų vidaus vandenų uostą Duisburge. Todėl kone visos importinės prekės, maisto – taip pat, dėl santykinai mažų logistikos sąnaudų joje tampa pigesnės.
„Todėl lenktyniauti su Vokietija maisto kainomis Lietuvai apskritai nevertėtų. Juoba kad vienintelė Europos valstybė, kurioje produktai pigesni nei Vokietijoje, yra Lenkija.
Danijoje maistas – daug brangesnis, Šveicarijoje, Belgijoje, Olandijoje – taip pat. Taip, danai traukia apsipirkti į Vokietiją, perka ten ir alkoholį, ir maistą. Bet jie nesiskundžia, nes jų pajamos – didžiausios ES, be to, jie pasitiki savo valstybe.
Todėl ir mums reikėtų galvoti, kaip padidinti pajamas, kad jos būtų ne keturiskart, bet bent jau perpus mažesnės nei vokiečių.
Lietuvai tai nėra nepasiekiama. Juoba kad Estijoje žmonių pajamos, pagal 2016-ųjų pabaigos statistiką, tokios jau yra“, – sakė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, atsikračius populizmo būtų laikas ne ieškoti įvairių lengvatų, bet didinti dirbančių žmonių pajamas, pirmiausia mažinant „Sodros“ įmokas, o po to – ir mokesčių naštą.
„Bent jau 2020 metais vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje turi siekti apie 1000 eurų – trečdaliu daugiau nei dabar.
Todėl būtinas valstybės dialogas su darbdaviais. Antraip emigracijos banga neatslūgs ir apskritai nebebus iš ko surinkti mokesčių“, – kalbėjo ekonomistas.
Prekės ir kainos
Štai kiek vokiečiai moka už kasdienes ir ne tik pirmojo būtinumo prekes. Ir kiek už jas mes išleidžiame Lietuvoje.
Prekybos tinkle „Edeka“ paskutinę sausio savaitę – nuolaidų savaitę kilogramas kiaulienos kumpio su kaulu kainavo 2,99 euro. Įprastinė kaina – 5,98 euro. Lietuvoje vidutinė tokios mėsos kaina – 3,47 euro.
Kilogramas kiaulienos faršo tinkle „Edeka“ su nuolaida kainuoja 2,99 euro, be nuolaidos – 4,99 euro. Lietuvoje, atsižvelgiant į riebalų kiekį, kaina svyruoja tarp 3 ir 4 eurų.
Kilogramas jautienos (mėsinių veislės galvijų) kumpio – 15,90 euro (įprastinė kaina – 19,90 euro), Lietuvoje – apie 27–31 eurą.
Pjaustytos kiaulienos nugarinės kilogramas be nuolaidų kainuoja 7,23 euro, Lietuvoje – 4,99 euro.
Vištienos blauzdelių su nugaros dalimi 1 kilogramo kaina – 2,54 euro, Lietuvoje – 2,25 euro.
Kalakutienos filė 1 kg kaina – 5,99 euro, Lietuvoje – 6,36 euro.
Karštai rūkyta kiaulienos dešros 1 kilogramas su nuolaida – 7,90 euro, įprastinė kaina – 8 eurai. Lietuvoje – apie 8,23 euro.
Pieniškų parūkytų dešrelių kilogramas be nuolaidos kainuoja 10 eurų. Lietuvoje – apie 8–9 eurus.
Vaisiai ir daržovės
Savojinių kopūstų kaina – 1,29 euro, Lietuvoje kilogramo kaina – 1,55 euro.
Fasuotų bulvių kilogramas – 0,45 euro, Lietuvoje kaina priklauso nuo bulvių dydžio ir siekia 0,16–0,45 euro.
Obuolių kilogramas – 0,80 euro, Lietuvoje – 0,48–,15 euro.
Kilogramas bananų su nuolaida – 0,99 euro, be nuolaidos – 1,19 euro. Lietuvoje – 0,99 euro.
3 kilogramai apelsinų – 1,99 euro (be nuolaidos – 2,99 euro, vieno kilogramo kaina – apie 1 eurą). Lietuvoje – 1,45–1,75 euro.
2 kilogramų svorio citrinų pakuotė – 1,79 euro. Kilogramo kaina – 0,90 euro. Lietuvoje – 1,89 euro.
Šilauogių kilogramas 7,9 euro, Lietuvoje – apie 16 eurų.
Pieno produktai
Jogurto „Activia“ 4 indeliai po 120 g – 1,29 euro (įprastinė kaina – 1,99 euro), Lietuvoje – 1,49 euro.
Jogurto „Vyšninis“ 250 g indelis – 0,29 euro, Lietuvoje 200 g panašaus jogurto kainuoja 0,59 euro.
Pienas (1 litro tetrapakas) – 0,88 euro (be nuolaidos – 1,19 euro), Lietuvoje – apie 0,87–0,9 euro.
Kitos prekės
Balta duona sumuštiniams, 1 kg – 1,48 euro, Lietuvoje – 1,18–2,38 euro.
„Heinz“ pomidorų padažas, 1 kg kaina – 1,66 euro, Lietuvoje 1 kg kaina – 3,98 euro.
Kavos „Jacobs Krönung“ 500 g pakuotė – su nuolaida 3,99 euro (įprastinė kaina – 5,99 euro), Lietuvoje – 5,99 euro.
Kavos „Movenpick“ – „Der Himmlische“ 500 g pakuotė – 3,99 euro (be nuolaidos – 6,49 euro). Lietuvoje – 6,65 euro.
Šampūnas „Schauma“ (2 buteliukai po 400 g) – 2,49 euro, Lietuvoje 1 buteliuko kaina – 2,99 euro.
Dušo želė „Nivea Men Energy“ – 1,55 euro, Lietuvoje – 2,99 euro.
Dantų skalavimo skystis „Listerine Cool Mint“, 500 g talpos, – 2,75 euro, Lietuvoje – 5,99 euro.
Skalbimo priemonė „Persil“, kapsulės 18 skalbimų – 4,99 euro (be nuolaidos 5,79 euro), vieno skalbimo kaina – 0,28 euro, Lietuvoje 30-čiai skalbimų 10,45, vieno kaina – 0,35 euro.
Gėrimai ir svaigalai
Energinis gėrimas „Monster“ (0,5 l) – 0,99 euro (be nuolaidos – 1,49 euro), Lietuvoje – 1,45 euro.
Viskis „Jim Beam“ „Red Stag“ (0,7 l) – 13,99 euro, Lietuvoje – 17,99 euro.
Degtinė „Ruskij Standart“ (0,7 l) – 11,99 euro, Lietuvoje – apie 14 eurų. Alus „Heineken“: 0,33 l talpos 6 buteliai kartono pakuotėje – 4,49 euro (be nuolaidos – 4,99 euro). Vieno butelio kaina – 0,83 euro, Lietuvoje – 1,09 euro (be taros).
