Keliuose miestuose – Minske, Gomelyje, Mogiliove, Breste, Vitebske – vienu metu į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Jie nešė plakatus su užrašais: „Aš nesu dykaduonis“ ir reikalavo atšaukti ginčijamą dekretą. Pasak protestuotojų, šis dekretas ne tik pažeidžia jų pilietines teises, bet ir sugrąžina šalį į totalitarinę praeitį.
Kodėl Baltarusijos valdžios institucijos atgaivino pamirštą sovietmečio įstatymą ir kas šalyje laikomi veltėdžiais, aiškinosi portalas „lenta.ru“.
Piliečiai dykaduoniai
Dekretą Nr.3, skirtą skatinti baltarusius dirbti, prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė 2015 metų balandžio mėnesį. Jį pasirašydamas valstybės vadovas pirmiausia rūpinosi gyventojų užimtumu.
“Kad visi dirbtų, priversti visus dirbti“, – davė nurodymus A.Lukašenka, iškeldamas valdininkams užduotį imtis priemonių, kad būtų įdarbinti visi piliečiai.
Liko atsakyti į klausimą „kaip?“, kadangi Konstitucijoje numatyta tik žmonių teisė į darbą. Atsakymas buvo rastas skyriuje apie pareigas. Kaip sakoma viename iš pagrindinio įstatymo straipsnių, kiekvienas pilietis privalo dalyvauti valstybės išlaidų finansavime, mokėdamas mokesčius. Prie pareigos vykdyti šią normą ir buvo prisegta šalyje pradėta kova su veltėdyste.
Nuo tada kiekvienas Baltarusijos gyventojas, kuris oficialiai nedirba daugiau nei šešis mėnesius ir nėra registruotas užimtumo centre, privalo sumokėti specialų mokestį – apie 250 dolerių (maždaug 236 eurus).
Pažymėtina, kad dekretas dėl dykūnų taikomas ne tik respublikos piliečiams, bet ir čia gyvenantiems užsieniečiams, taip pat asmenims be pilietybės. Tie, kurie pamėgins išsisukti nuo šios prievolės, gresia bauda arba 15 parų areštas su neišvengiamu priverstiniu įtraukimu į visuomenei naudingą darbą. Kita vertus, įstatymų besilaikantiems „dykaduoniams“, laiku mokantiems į valstybės iždą numatytą mokestį, bus taikoma dešimties procentų nuolaida.
Nuo mokesčio atleidžiami studentai, šventikai, neveiksnūs, neįgalūs žmonės, nepilnamečiai, vyresnės kaip 55 metų moterys ir vyresni kaip 60 metų vyrai. Nelaikomi veltėdžiais ir tie, kurie augina vaiką iki septynerių metų amžiaus, vaikų su negalia tėvai, taip pat tėvai, auginantys tris ar daugiau nepilnamečių atžalų.
Žingsnis į priekį, du – atgal
Baltarusiai priėmė dekretą Nr.3 be entuziazmo. Kai tapo aišku, kad pagal įstatymą veltėdžiais pripažinti asmenys tuoj pradės maištauti, valdžios institucijos nusprendė šiek tiek pakeisti įstatymą.
2017 metų pradžioje A.Lukašenka patvirtino jo naująją redakciją. Iš „socialinių išlaikytinių“ sąrašo buvo išbraukti sportininkai ir tie, kurie atlieka alternatyviąją karo tarnybą. Taip pat atleidimo nuo mokesčio nusipelnė šalies piliečiai, atsidūrę „sunkioje padėtyje“, – pavyzdžiui, kurie daugiau nei šešis mėnesius prižiūrėjo sergančius giminaičius.
Tačiau atnaujintas dekretas nemaloniai nustebino ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvus. Paaiškėjo, kad nedirbančios darželinukų mamos ir tėčiai dabar papildė Baltarusijos „parazitų“ gretas. Prie veltėdžių netikėtai buvo priskirti rašytojai, poetai ir žurnalistai, leidžiantys sau kritikuoti dabartinę valdžią ir valstybės politiką.
Taip nuspręsta dėl to, kad jie yra valdžios nepripažintų, į Baltarusijos kultūros ministerijos neseniai patvirtintą profesinių sąjungų sąrašą neįtrauktų kūrybinių sąjungų nariai. Beje, viename iš tokių alternatyvių susivienijimų figūruoja Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, kuri nėra oficialios Baltarusijos rašytojų sąjungos narė.
Be to, „dykaduoniavimo mokesčiui“ sumokėti nepriklausomiems plunksnos darbininkams paskirtos tik kelios dienos: Kultūros ministerijos nutarimas įsigaliojo vasario 17 dieną, o mokesčio sumokėjimo terminas šalyje baigėsi vasario 20 dieną.
Veltėdžių pyktis
Išvakarėse, vasario 19 dieną, kai kuriuose Baltarusijos miestuose piliečiai, pagal dekretą priskirti „socialiniams išlaikytiniams“, organizavo protesto mitingus.
Gomelyje protesto akcijoje dalyvavo iki trijų tūkstančių žmonių. Protestuotojai pražygiavo miesto centre, nuo Sukilimo aikštės iki Lenino aikštės, skanduodami „Ne dekretui Nr.3! Lukašenka, traukis“ ir „Aš ne veltėdis!“. Mogiliove, Breste ir Vitebske į protesto akcijas susirinko iki penkių šimtų miesto gyventojų.
Dviem dienomis anksčiau prieš dykaduoniavimo mokestį protestavo šalies sostinės gyventojai – „užrūstintų veltėdžių eitynėse“ dalyvavo apie du tūkstančiai minskiečių. Protestuotojų lyderiai pažadėjo valdžiai surengti protesto akciją visoje šalyje, jei valstybės vadovas neatšauks dekreto Nr.3.
Verta paminėti, kad nors „dykaduonystės įstatymo“ priešininkų protestams valdžios institucijos leidimo ir nedavė, milicija netrukdė piliečiams reikšti savo nepasitenkinimą.
Likus savaitei iki mokesčio sumokėjimo termino Baltarusijos mokesčių ir rinkliavų ministerija pranešė, kad jį sumokėjo mažiau nei 46 tūkstančiai piliečių. Į valstybės iždą įplaukė apie 14 milijonų Baltarusijos rublių (7,05 mln. eurų). O „laimės laiškai“, pranešantys apie priskaičiuotą mokestį, buvo išsiuntinėti 470 tūkstančių baltarusių.
Vyriausiosios fizinių asmenų apmokestinimo valdybos viršininkas Michailas Rassolko nedrįso prognozuoti, kiek žmonių sumokės mokestį. Pasak jo, vietinės valdžios institucijos ir deputatų tarybos tiesiog užverstos skundais ir prašymais.
„Piliečiai kreipiasi klausdami, ar nebūtų galimybės atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo“, – sakė pareigūnas.
Kas nedirba, mielas vaike...
Protestuoti išėję šalies piliečiai reikalavo ne nuolaidų, o „dykaduonystės dekreto“ visiško atšaukimo. Pasak jų, jis yra neteisėtas. „Mokesčių kodekse nėra šiandieną tokio mokesčio, kuris yra dekrete“, – sakė profsąjungos lyderis Gennadijus Fedyničius. Baltarusijos konstitucija garantuoja piliečių teisę į darbą.
„Žmogus turi teisę, tai jo teisė, o ne pareiga!“ – pabrėžė politikas.
Kita mitingo dalyvė, Maja Naumova, sako, kad ieško darbo antrus metus. Ji buvo atleista mažinant etatus, ir nuo to laiko rasti tinkamą darbo vietą nepavyksta.
“Skambinau vienam iš darbdavių. Sako – atvykite pasikalbėti, būsite penkioliktoji“, – pasakoja moteris. Ji patikslino, kad važiuoti reikėjo į kitą miesto galą, ir tai buvo pardavėjo vieta.
Kaip ir kiti protestuotojai, Maja gavo pranešimą iš mokesčių inspekcijos, kad jai taikomos dekreto „Dėl socialinių išlaikytinių“ nuostatos. Už priverstinio nieko neveikimo laikotarpį ji turi sumokėti valstybei 360 rublių (apie 181 eurą). „Jų nėra! Iš kur, jei aš nedirbu? Gal mano mama pensininkė turi sumokėti? O iš ko tada gyventi?“ – piktinasi Maja.
„Užrūstintų veltėdžių eitynių“ dalyvis Vugaras Imanovas iš Slucko laiko dekretą Nr.3 kvailu ir neteisingu. „Jei man nuo 2016 metų pradžios tik gruodį pavyko gauti darbą, jei nėra laisvų darbo vietų, koks gali būti mokestis?“ – stebisi jis.
Prasimušė į lyderius
Tuo tarpu pagal nedarbo lygio augimo tempus Baltarusija 2016 metais aplenkė visas posovietinės erdvės šalis. Per pastaruosius metus oficialiai registruotų bedarbių skaičius šalyje padidėjo daugiau nei trečdaliu. O pagal mokamų bedarbio pašalpų dydį šalis išlieka tarp atsilikėlių. Neturintys galimybės susirasti darbą piliečiai iš valstybės gauna 13 dolerių (apie 12,3 euro) per mėnesį.
Tuo pačiu metu oficialus pragyvenimo minimumas, atsižvelgiant į minimalų maisto produktų, būtinų sveikatai išsaugoti, rinkinį Baltarusijoje yra 80 dolerių (75,6 euro).
„Tai yra tas socialinės apsaugos institutas, kuris turi padėti bedarbiams ištverti sunkų laikotarpį“, – pažymi Socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekspertasVladimiras Valetko, kalbėdamas apie bedarbio pašalpas. Pasak jo, dabartinė pašalpa – tikra apsaugos priemonių karikatūra.
Ekspertai pripažįsta, kad toli gražu ne visi, kurie Baltarusijoje prarado darbą, skuba registruotis valstybiniuose užimtumo centruose. Pagal jų skaičiavimus, bedarbių Baltarusijoje bent dešimt kartų daugiau nei skelbia oficiali statistika.
Anonsuodamas 2015 metų dekretą A.Lukašenka pažymėjo, kad šis teisės aktas padės visuomenei atsikratyti vartotojiškomis nuotaikomis. Prezidentas pabrėžė, kad kiekvienas baltarusis privalo dalyvauti socialinių gėrybių kūrime. „Žmogus, galintis dirbti, neturintis negalios, jis privalo dirbti ir nešti naudą savo šaliai“, – sakė valstybės vadovas.
Parengė Leonas Grybauskas
