„Pagalvok, kiek pinigų sutaupėme, nenusipirkę baseino“, - paskui nuolat sakydavo C.Beaton mama. Kaskart galvodami apie kokį nors didelį pirkinį – naujus virtuvės baldus ar šeimos kelionę – jie žiūrėjo vienas į kitą su ironiška šypsena.
„Na, mes nepirkome baseino“, - juokėsi tėvai ir iš karto jautėsi turtingesni.
Turtas yra jausmas
Keistas dalykas apie turtą, rašė C.Beaton, yra tai, kad jis priklauso nuo tavo jausmų lygiai tiek pat, kiek nuo to, kiek iš tikro pinigų turi. Jie paklausi žmonių, ar jie priklauso aukštesnei, vidutinei ar žemesnei klasei, jų atsakymas priklausys ne tik nuo to, kiek pinigų jie turi savo banko sąskaitose.
Pasirodo, kad turtingumas taip mažai susijęs su realiais finansais, kad „Journal of Managerial Psychology“ viename tyrime net apibendrino: „Turtingas tu ar vargšas yra tavo nuotaika“
Žinoma, viskas turi ribas. „Žmonės nesako, kad yra ypač turtingi, kai jų pajamos tarp 20 proc. mažiausių“, - sakė psichologijos mokslų daktarė Elizabeth Dunn.
Nepaisant to, pinigai yra emocinga tema. Pesimistiški ar neramūs žmonės savo finansinę padėtį gali vertinti prasčiau ir priešingai – kai kurie žmonės savo finansus vertima per daug optimistiškai.
Svarbiausi - skaičiukai sąskaitoje
Tai, kokie turtingi jaučiamės, taip pat priklauso nuo to, kaip apskritai suvokiame turtą ir į ką kreipiame dėmesį. Vienas toks dažnai naudojamas indikatorius – banko sąskaitos ir jų tikrinimas. Kažkodėl pinigai banko sąskaitose atrodo vertingesni, nei turtas ne tokia matoma forma.
J. Glandstone atliko bankų vartotojų apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad net nepaisant kitų turto formų, išlaidų ir pajamų balanso, tie žmonės, kurie pinigus laiko einamosose banko sąskaitose jaučiasi kur kas turtingesni nei tie, kurie, tarkim, pinigus laiko kaupiamosiose sąskaitose ir dažnai netikrina jų kiekio.
Pavyzdys paprastas – du žmonės savo banko sąskaitose turi po 10 tūkst. dolerių. Vienas jų į einamąją banko sąskaitą perveda 1 tūkst. dolerių, kitas – 20 dolerių. Ir nors realybėje jų turimas kiekis yra toks pats, tyrimas parodė, kad turtingesnis ir finansiškai saugesnis jaučiasi tas, kurio einamojoje sąskaitoje guli tūkstantis dolerių.
„Ekonomiškai tai, žinoma, yra visiška nesąmonė, bet esmė ne tame. Vienas žmogus, nuolat matydamas savo sąskaitoje didesnę sumą pinigų, jaučiasi saugus, o kitas, matydamas mažesnę, tarsi jaučia priminimą apie pinigų trūkumą, nors racionaliai mąstydamas turbūt suvokia, kad tų pinigų turi“, - tyrimą komentavo J.Gladstone.
Kas svarbiau?
Ne visi turto indikatoriai turi tokią pačią emocinę įtaką. Tarkime, nekilnojamasis turtas. Net jeigu jūsų namas dabar yra kur kas vertingesnis nei prieš kelis metus, kai jį nusipirkote, turbūt grįžęs namo kas vakarą nepagalvojate apie tai, kiek daug turto turite.
Daug priklauso nuo to, kaip dažnai mums yra primenama, kiek pinigų turime. Kartais turtingais mus gali paskatinti jaustis pinigų leidimas, nors ne visada. Pirkdamas brangią porą batų žmogus jaučiasi galintis tai sau leisti, nors dažniausiai sąskaitų apmokėjimas priverčia mus „nuskursti“.
J.Gladstone įsitikinusi, kad labiausiai tai, ar žmogus jaučiasi turtingas, lemia paprastas klausimas – su kuo palyginus?
Kaimynai, draugai ir šeima dažniausiai yra tie, į kuriuos norisi lygiuotis. Tai patvirtina tyrimas, parodantis, kad 4 iš dešimties Amerikos milijonierių nesijaučia turintys daug pinigų, o didžioji dalis žmonių, kurių turtas vertinamas virš 25 milijonų dolerių, vis tiek nesijaučia finansiškai saugūs.
Lygiai taip pat žmonės, dažnai aplink save matantys neturtingesnius, dažnai automatiškai pradeda galvoti, kad jų finansinė padėtis – gera.
Įtaką turto pojūčiui daro ir tėvai. Jei vaikystėje jie negalėjo nupirkti baseino, net jeigu priežastis tam nebuvo tik finansinė, ateityje būtent šis dalykas ar panašios vertės daiktas gali būti tai, kas privers žmogų jaustis turtingu.
Rasti pusiausvyrą
Visi šie dalykai daro įtaką žmonių finansiniams sprendimams ir ateičiai. Visiems puikiai žinomas klausimas, ką pasirinkti labiau apsimoka: gražiausią namą negražioje gatvėje ar prasčiausią namą išskirtinio grožio gatvėje.
Tyrimus atlikusi J.Gladstone įsitikinusi, kad laimingesnis bus žmogus, gyvenantis gražiame name apleistoje gatvėje.
Ir nors žmogus, kuris jaučiasi turtingas, yra laimingesnis, neteisingas savo finansinės padėties vertinimas gali turėti neigiamų aspektų, tarkim, nusprendus nusipirkti daiktą, kuriam pinigų iš tikro leisti nevertėtų.
Iš kitos pusės, jaustis skurdesniu nei esi iš tikrųjų, taip pat nėra gerai. Tokie žmonės lygiai taip pat priima neapgalvotus sprendimus, tarkim, nusprendžia pasiimti paskolą išgirdę apie palankias palūkanas. „Kai galvoti, kad turi mažiau, kartais atrodo, kad mažiau turi ir ką prarasti“, - teigė J.Gladstone.
